„Jau kelias savaites Ukrainoje tikrinamos šilumos, elektros sistemos, vandentiekis. Yra miestų be visų mano išvardintų dalykų“, – LNK teigė Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Leskauskaitė.
Anot jos, spalio viduryje, pradėjus šalti orui, žmonės neturės daug išeičių, kaip tik palikti tėvynę, nes Vakarų Ukraina, tokie miestai kaip Lvivas, nėra guminiai – ten jau dabar gyvena daug žmonių.
Pasak LNK pašnekovės, prognozuojama, kad Lietuva galėtų sulaukti dar vieno ukrainiečių antplūdžio – jų gali atvykti dar apie 60 tūkstančių arba netgi daugiau.
„Ir tai labai neramina“, – pabrėžė ji.
O neramina, pasak jos, tai, kad gali nebūti kur apgyvendinti pagalbos prašančius žmones. Esą jei ukrainiečių srautai bus tokie, kokie prognozuojami, gali susiklostyti panaši situacija, kaip Lenkijoje, kur ukrainiečius teko guldyti arenose.
„Lovytės, čiužiniai, centralizuotas maitinimas, pastatomi dušai, tualetai. Aš, aišku, improvizuoju kalbėdama, bet tokio apgyvendinimo, kokį turėjome pavasarį, tikrai neturėsime. Situaciją reikia vertinti realiai“, – patikino Raudonojo kryžiaus atstovė.
Ji spėjo, kad paramos daiktais, maistu gali prireikt dvigubai daugiau.
„Įvertinkime, kad žmonės yra išsekę. Ir raginimas aukoti, padėti, remti, atrodo, jau yra tavo kasdienybė ir žmonės taip nebereaguoja. Tas neramina, nes žmonės jau daug padėjo, kaip galėjo. Tai kas bus rudenį, kai tos pagalbos gali reikėti dar daugiau? Didėjančių kainų, šildymo sezono laukiame su nerimu, nes lietuviai galbūt nebeturės tokių sąlygų padėti, priimti ar paaukoti. Nerimo labai daug ir apie tai nuolat kalbame su organizacijomis, valstybinėmis institucijomis, kad reikia ruoštis dabar kaip įmanoma“, – teigė ji.
Pauzę reikia išnaudoti
Situacija, anot jos, priklausys ir nuo Rusijos veiksmų.
„Jie neprognozuojami – jei didesni puolimai, daugiau sprogdinimų, tai žmonėms bus tiesiog nesaugu. Tų faktorių yra labai daug, jie pagrįsti ir mes juos vertiname ne kaip šiaip gandus, bet kad tai labai galima realybė“, – sakė ji.
L. Leskauskaitės teigimu, dabar ukrainiečių srautai sumenkę, todėl šią pauzę reikėtų išnaudoti atokvėpiui, žinant, kad ateityje dar reikės susitelkimo.
Ji pasakojo, kad šiuo metu vis daugiau ukrainiečių atvyksta iš Rusijos per Latviją ir neatmetė, kad tai gali būti pabėgę ukrainiečiai, kurie buvo priverstinai išgabenti į Rusiją.
Paklausta apie neteisėtai atvykstančius migrantus, kuriuos, spėjama, Baltarusija ir Rusija dar gali pasitelkti, norėdamos destabilizuoti padėtį mūsų šalyje, L. Leskauskaitė sakė, jog pastebimas tokių žmonių skaičiaus didėjimas.
„Visokių yra gandų, kad tie lėktuvai gali vėl atsirasti ir jie gali būti vėl atvežti ir žmonės vėl prašysis prieglobsčio. Mums yra labai sudėtinga vertinti, mes tik žinome, kad žmonėms bet kokiu atveju reikia tos pagalbos. Net ir šiandien Lietuvoje esantys migrantai nori kabintis į gyvenimą. Aišku, jų mažėja su kiekviena diena, bet yra tokių, kurie nori čia dirbti ir nori kabintis“, – kalbėjo ji.
Raudonasis kryžius, pasak pašnekovės, stengiasi šiems žmonėms padėti, o ar jie galės čia likti dirbti priklauso nebe nuo organizacijos, o nuo valstybės institucijų.
Visą LNK reportažą apie pabėgėlius nuo karo žiūrėkite čia:
