Pacientų ligoninėse nedaugėja
Lietuvoje nuo pat pandemijos pradžios prieš pustrečių metų prasidėjo įvairūs ribojimai – karantinas, įvairių parduotuvių uždarymas, renginių draudimai, nuotolinis mokymas, nurodymai visur dėvėti medicinines veido kaukes ir panašiai. Šiuo metu COVID-19 naujų atvejų skaičiai taip pat kone kasdien auga, jau peržengė ir 2000 ribą, tačiau iš valdžios negirdėti nei sprendimų, kaip valdyti situaciją, nei planų, kas bus daroma. Ar tai reiškia, kad valdžia jau viską padarė, o dabar visuomenė turi pati tvarkytis?
„Pradėkime nuo skaičių. Gana greitai viskas pasimiršta, bet prieš ekstremaliosios situacijos pabaigą su visuomene buvome sudarę gana neblogą socialinę nematomą sutartį, kad visi kartu turėtume labiau atkreipti dėmesį ne į atvejų skaičių, o į tai, kokie rodikliai yra sveikatos apsaugos sistemoje – bendras pacientų skaičius, situacija reanimacijoje. Tai nereiškia, kad kiti skaičiai nesvarbūs, bet pagrindiniai rodikliai ir ne tik Lietuvoje yra, kaip sveikatos apsaugos sistema susitvarko su šituo krūviu. Šiai dienai turime įdomią situaciją, kad iš esmės tie omikron potipiai BA.4 ir BA.5 yra labai greiti, labai klastingi, jie sklinda visur, tačiau visų ES šalių, kur tie potipiai dominuoja, pasekmės sveikatos apsaugos sistemai yra visai kitokios, nes yra pasiskiepijusių žmonių siena ir ji veikia visai neblogai. Pavyzdžiui, Portugalijoje, Ispanijoje, Kipre, kur ta banga buvo prasidėjusi, jau baiginėjasi ar juda į nuokalnę, net aukščiausio pakilimo metu jokio poveikio sveikatos apsaugos sistemai nebuvo. Labai panašūs požymiai yra ir Lietuvoje. Gal pas mus ta banga truks ilgiau, nes oras kitoks nei Portugalijoje, mažiau pasiskiepijusių žmonių, bet galime prognozuoti, kad ir Lietuvoje neturėtų ta situacija būti kažkokia kitokia“, – aiškino A. Dulkys.
Statistikos duomenys rodo, kad reanimacijoje dabar yra iki 10 žmonių, kai karantino kriterijus siekia 240 pacientų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. A. Dulkys priminė, jog kai buvo pandemijos pikas, didžiausia krizė sveikatos apsaugos sistemoje, tada ligoninėse buvo apie 2,5 tūkst. COVID-19 liga sergančių pacientų, o dabar yra apie 100.
„Nepaisant atvejų augimo, pacientų skaičius ligoninėse per daug nesikeičia. Tai dabar esame tokioje stadijoje, kai svarbiausias dalykas yra pasiruošti rudeniui ugdymo sistemą ir sukoncentruoti savo dėmesį į tuos, kurie nepasiskiepiję, nes iš keturių trys atvejai – ar sunkūs, ar mirtini nė karto nepasiskiepiję“, – teigė ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo rugpjūčio 1-osios senjorai kviečiame skiepytis pastiprinančiąją doze – ketvirtąja iš viso, o antrąją pastiprinančia. „Jei jums yra daugiau nei 60 metų, jei jūs be visa ko esate rizikos grupėje, jums rekomenduojama pasiskiepyti, tik turi būti praėjęs 180 dienų nuo paskutiniojo skiepo. Jei per tą 180 dienų susirgo COVID-19, tada su skiepu rekomenduojame palaukti iki rudens, nes turėsime aiškių rekomendacijų iš Europos vaistų agentūros. Jei jums yra daugiau nei 18 metų ir jūs sergate lėtinėmis ligomis, turite kažkokių specifinių susirgimų, vartojate vaistus, kurie mažina imunitetą, taip pat galite nuo rugpjūčio 1 dienos pasiskiepyti antra pastiprinančiąja doze. Visų kitų, kurie yra pilnai pasiskiepiję, prašome palaukti rudens, nes bus ir adaptuotų vakcinų. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, kurie išvis nepasiskiepiję, nereikia laukti tų adaptuotų vakcinų“, – dėstė A. Dulkys.
Adaptuotos vakcinos – lapkritį
Visuomenėje jau nuolat keliami klausimai, ar dabar tikrai verta skiepytis, ar esamos vakcinos tinka dabartinei situacijai ir naujiems viruso potipiams.
„Visiems atvejams jos nepadėjo, bet faktai ir tyrimai rodo, kad ir esamos vakcinos labai efektyviai apsaugo nuo pačių sunkiausių situacijų, nuo sunkių ligų ir mirčių. Visiems atvejams jos tikrai nepadės, nes reikia atsižvelgti į sveikatos būklę, turėti omenyje, kad yra tie nauji potipiai. Tai gali būti atvejų, kad gali nesuveikti. Vakcinos apskritai gali nesuveikti. Tačiau mano žinutė ta, kad jei esate visai nepasiskiepiję, tai negalima laukti lapkričio, kai, tikėtina, atvyks adaptuotos vakcinos, nes rizikuojate savo artimaisiais, savo sveikata. Pastebėjau, kad su penkta kolona bendradarbiaujantys asmenys sugeba paskleisti miglą. Jau mačiau, kad lyg netyčia paleista abejonė, kad štai Vyriausybė neužsakė, kad Lietuvoje nebus adaptuotų vakcinų. Visoje ES visos ES šalys, koordinuojant EK, yra susirezervavusios. Jei jau gamintojai tyrimams atiduoda, jei EVA patvirtins ir bus pagaminta, tai visus proporcingai pasieks vienu metu tą adaptuota vakcina. Lietuva yra tuo pasirūpinusi.
Tie judėjimai, kurie nori įnešti sumaištį, jie visą laiką pasirenka kažkokį naratyvą. Nei Vyriausybė, nei ministerija, nei aš niekada nieko nesame pasakė blogo apie esamas vakcina, nei EVA, nei kitos Europos tarnybos nėra pasakiusios. Turime suprasti, kad modifikuotos vakcinos atlieps daugiau atvejų, bet ir esamos vakcinos apsaugo“, – pabrėžė A. Dulkys.
Ar tikrai visus tuos, kurie abejoja vakcinų efektyvumu, baiminasi dėl savo sveikatos ir šalutinių poveikių reikia priskirti penktajai kolonai?
„Kai veikia jėgos, kurios nori įnešti destrukciją, tai nebūtina būti jų tiesioginiais nariais. Dar Leninas nuo Ženevos ežero perprato Vakarų pasaulio sistemą. Visą laiką tos jėgos išsirenka konkrečiose šalyse esančias aktualias temas, žiūri, kur galima įnešti abejonių ir tuo naudojasi. Tai reiškia, kad net žmogui nežinant jis gali tarnauti, jei jis neturi teksto suvokimo, nesugeba informacijos pasirinkti, ar ne tuos šaltinius renkasi, jis tampa įrankiu, pats to nežinodamas. Nepasiduokime toms mintimis – esamos vakcinos puikia veikia, jaučia žmonių organizmą, tai yra puiki investicija kuriant savo apsaugos sieną. Jei esate nepasiskiepiję, tai reikia daryti su esamomis vakcinomis. Visoje ES dabar ritasi nauja koronaviruso banga ritasi, nėra jokių adaptuotų vakcinų ir esamos tvarkosi visai efektyviai“, – tvirtino laidos pašnekovas.
A. Dulkys pabrėžė, jog vakcinacija yra pagrindinė priemonė užkirsti kelią viruso plitimui, todėl jai ir skiriamas didžiausias dėmesys, o apie jokius ribojimus tikrai net negalvojama.
Rekomenduoja, bet neliepia
„Kitas labai svarbus blokas – jei norime, kad veiktų visos socialinės, valstybės funkcijos, rudenį, tikėtina, turėsime augimą, nes tam įtakos turės ir rudens sąlygos, juk grįšime į darbovietes, į uždaras vietas, į mokyklas, tam esame pasiruošę testavimo algoritmus, valstybė yra užsakiusi testų. Visi šitie dalykai yra paruošti, jie laukia, jei jų reiks, įsijungs testavimo algoritmai. Tai čia kitas svarbus dalykas, kad ne šiaip sau laukiame rudens. Tikslas yra toks, kad švietimo sistema užmirštų mokymą nuotoliu, nebent pažaisti norėtų“, – teigė ministras.
Anot jo, veikiausiai nebebus grįžtama ir prie COVID-19 liga užsikrėtusiųjų saviizoliacijos prievolės. „Šitas dalykas nebeturi prasmės ir visose šalyse jau dingo. Taip, kaip ir kitų ligų atveju. Susirgsite gripu, tai ką rekomenduoja – būti namie. Kaip elgiatės, čia jau kitas klausimas, bet prievartos būti negali“, – tvirtino A. Dulkys.
Panašu, jog šiame pandemijos etape valdžia prisiėmė mokytojo vaidmenį – pasako, ką rekomenduoja, bet nieko neliepia. Nors premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad meduolis pandemijos kontekste netinka, reikia bizūno.
„Tada buvo kitos aplinkybės, dabar mes turi aukštą imunizacijos lygį, turime testus. Neužmirškime, kad antrosios bangos metu Lietuvoje net vakcinų nebuvo, valstybė neturėjo testų, daugybės dalykų nebuvo, ką dabar turime savo dispozicijoje. Bet tokie dalykai, kad žmonės turėtų laikytis rekomendacijų – tai mums šitos kultūros dar reikia. Gal ir ne vieta juokauti, bet negi Vyriausybė turi informuoti, kad žiūrėkite – žiema, reikia paltus vilkėti, šalikus nešioti, nes galite peršalti. Jei susitariame, kad virusas atėjo, su juo turėsime gyventi ir jis niekur neišeis, jis bus, kaip ir visos kitos infekcijos, tai ir rekomendacijų reikėtų laikytis“, – pabrėžė A. Dulkys.
Pandemijos socialinė pabaiga truks ilgiausiai
Vienas iš pandemijos valdymo instrumentų buvo ir galimybių pasas, tačiau ministras patikino, kad šiuo metu tikrai nesvarstoma jį sugrąžinti.
„Turėdami testavimo algoritmus, dar užtektų, jei mes vėdintume patalpas, rūpintumėmės higiena, užtektų galbūt valdyti srautus, tai įsivaizduoju, kad pačiu blogiausiu atveju, kad kaip ir dabar medicinos įstaigos turi teisę reikalauti kaukių, tai gali būti kaukės. Taip, dabar rekomendacija. Manau, kad rinksimės modelį, proporcingą esamai situacijai. Šiuo metu, manau, elgiamės proporcingai. Jei rudenį bus sudėtingiau, tai įjungsime testavimo algoritmus, galbūt suaktyvinsime dėmesį didžiausios rizikos įstaigoms, susikoncentruosime į švietimo sistemą, o visur kitur galime palikti patiems žmonėms. Galima protestuoti prieš Vyriausybę ir žiemą vaikščioti be palto, bet turime visi kartu dalyvauti, antri metai baigiasi, viskas – turime pereiti į kitą stadiją. Valstybė ir visuomenė turi ir kitų rūpesčių, yra kitų krizių, rizikų, problemų, reikia būti aktyvesniais savo gyvenimo kalviais“, – akcentavo ministras.
Jis įvardijo, kad Lietuva dabar yra augančio sergamumo stadijoje. Po jos būtų tokia tarpinė tarp karantino ir dabartinės situacijos. „Tai būtų tokia epideminė stadija, kai kažkokioje savivaldybėje labai stipriai išaugo atvejų skaičius, ar kokiose organizacijose, tai, be abejo, būtų srautų valdymas, rekomendacijos riboti žmonių skaičių. Tai tokių rekomendacijų gali būti, bet tik esant ryškiai didesniam sergamumui. Nuo rudens į visus atvejus jau turime žiūrėti kaip į suminį kartu su gripu, jau nežiūrėtume vien į kovidą, žiūrėtume ir koks gripo variantas. Jei dabar yra apie 1000 naujų atvejų per dieną, tai turėtų būti 6000 per dieną, kad galėtų atrodyti, jog kitokie sprendimai būtini“, – skaičių įvardijo A. Dulkys.
Jis aiškino, kad visos pandemijos turi tris pabaigas: medicininę, politinę ir socialinę.
„Medicininė pabaiga tada, kai ligoninėse sumažėjo pacientų, tada jau eina pandemijų politinė pabaiga, kai vyriausybės, sprendimų priėmėjai pradeda diskutuoti, kad nebereikia reguliuoti. Bet dar yra socialinė pabaiga, kai mums praeis tas skausmas ir mums nustos badyti akis atvejai, kad dar čia skiepytis ar ne, sugrįš kiti dalykai, kurie dabar pasilpninti – psichinė sveikata, popandeminiai dalykai, sveikatos klausimai, psichologinės pagalbos svarba. Juos dabar prislopina kitas skausmas, ir šioje vietoje reikės daugiau indėlio būtent į psichikos sveikatos sritį, todėl nėra aiškios apibrėžtos pandemijos pabaigos. Socialinės pabaigos etapas bus labai ilgas. Su šituo virusu dar turėsime ilgą bendravimą, kol galėsime pripažinti, kad gyvename ir jau turime kitų rūpesčių“, - reziumavo sveikatos apsaugos ministras.
