Politologo nuomone, Vakarų ekonominių sankcijų spaudžiama Rusija dar gali ištverti pusantrų ar dvejus karo metus, o Ukrainos resursai senka greičiau.
„Mes dar pavasario pradžioje prognozavome, kad Rusija turės [ekonominio] atsparumo atsargų, ir jos bus didesnės nei Ukrainos, – svarsto „Delfi” pašnekovas. – Rusija tokiomis sąlygomis gali gyventi iki pusantrų ar dvejų metų. O Ukraina negali sau leisti tverti taip ilgai: mes turime mažiau resursų, mes neturėjome finansinės amortizacijos, o mūsų į eksportą orientuota ekonomika patyrė labai stiprų smūgį, kai Rusija užblokavo Juodosios jūros uostus.
Nuo šių metų gegužės karas galutinai virto sekinimo karu. Didžiausi Rusijos statymai nukreipti į rudens ir žiemos periodą. Rusai tikisi, kad ateinančių metų pradžioje Ukrainoje liks mažiau resursų, ir valstybės galimybėms [tęsti karą] ims daryti vis didesnę įtaką humanitarinis aspektas. Prasidės problemos užnugaryje.
Rusai įsivaizduoja, kad tuo pat metu didės ir Europos socialinės bei ekonominės problemos, kurios skatins Vakarų vyriausybes galvoti apie derybas ir kompromisus su Rusija. O Vakarų statymai – priešingi: kad pirmoji palūš būtent Rusija, vis labiau jaučianti sankcijų poveikį.
Aš asmeniškai manau, kad krizės tendencijos Rusijos ekonomikoje ims ryškėti spalį ir lapkritį. Bet tai nebus Rusijos ekonomikos byrėjimas. Jo nebus ir kitų metų pradžioje. Jei sankcijos liktų tos pačios, o Rusija nerastų būdų jų efektui sušvelninti, tai rimtą ekonominę krizę Rusijoje, manau, išvystume kitų metų pabaigoje.”
„Abejoju, ar Rusija savo noru užpultų kurią nors NATO šalį. Ji tam paprasčiausiai neturi jėgų. Ji juk nesusitvarko ir Ukrainoje. Jei toks konfliktas vis dėlto prasidėtų, tuomet, žinoma, jo padariniai būtų kur kas destruktyvesni nei dabar – ypač toms NATO valstybėms, kurios tokiam karui nepasirengusios,“ – perspėja analitikas.
