E. Švenčionienė geriausiai žinoma dėl to, kad ji jau ne vieną kartą asmeniškai kalbėjosi su diktatoriumi A. Lukašenka.
Prieš kurį laiką ji Delfi sakė, kad planuoja kelionę į Maskvą, ten ji norėjo susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. To pasiekti, panašu, nepavyko, tačiau veikėjai iš Lietuvos Maskvoje turėjo ką veikti.
Skundėsi fašistais
„Žinote, pas mus irgi yra fašistų. Kiekviena šalis turi... joje gyvena skirtingi žmonės (…) Yra tokių, kurie palaiko „banderovcų“ liniją, yra fašistų. Aš asmeniškai gaudavau ir gaunu laiškų, žinučių iš tos grupės, kure palaiko Ukrainą, palaiko Banderą. Taip, su grasinimais“, – Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje atsakydama į klausimą apie lietuvių priešiškumą rusų tautybės žmonėms, pareiškė E. Švenčionienė.
Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad kartu su ja paskutinėmis liepos dienomis Maskvoje lankėsi Darius Norkus, kadaise Socialistinio liaudies fronto partijai vadovavęs Edikas Jagelavičius ir Mindaugas Ramoška.
Jie pasakojo, kaip blogai, nutraukusi saitus su Rusija ir Baltarusija, dabar gyvena Lietuva, leido suprasti, neva mūsų šalies valdžia yra nelegitimi ir vis pabrėždavo, kad valdžia ir tauta yra skirtingi dalykai, nes dauguma tautos esą mano, kad valstybės vairą reikia pasukti į kitą pusę – link „draugų“ Baltarusijoje ir Rusijoje.
E. Švenčionienė, tik jau viena, taip pat sudalyvavo ir propagandinėje Kremliaus laidoje „Solovjov Live“. Tiesa, ją vedė ne didžiausiu Kremliaus propagandistu vadinamas Vladimiras Solovjovas, o kitas vedėjas.
„Mes gi suprantame, kad su rusišku pasauliu buvome sujungti tiek daug metų didingoje Sovietų Sąjungoje. Pabaltijys, Lietuva buvo šios valstybės vizitinė kortelė“, – laidoje „Solovjov Live“ aiškino E. Švenčionienė.
Ji kalbėjo, kad trys „laukinio kapitalizmo“ dešimtmečiai ir mūsų šalyje įsigalėjusios vakarietiškos vertybės patinka ne visiems. E.Švenčionienė aiškino, kad „slavų partneriai“ niekada Lietuvos nepavedė, o „Baltarusija ir Rusija nereiškė jokių pretenzijų ir nesukūrė nei vieno karinio konflikto“.
Laidos vedėjui buvo labai įdomu, kaip Lietuvoje buvo nušviečiama Kaliningrado tranzito istorija – jis, beje, paaiškino, kad įmokos už tranzitą esą kone vienintelės Lietuvos pajamos, o visa kita – „donoriniai pinigai iš Europos Sąjungos“.
E. Švenčionienė kalbėjo, neva tai buvo Lietuvos valdžios užmačia, kuriai nepritarė ES, „visiems buvo aišku, kad tranzito draudimai esą buvo karo paskelbimas„.
„Mes laimėsim, o tada ES neturės išeities kaip tik galvoti, kaip taisyti santykius su pačia stipriausia pasaulio valstybe. Tada ir Lietuvai reikės pagalvoti. Kol kas mes apžaidžiame, tyliai lyg prašome Lietuvos, bet aš esu šalininkas, kad reikėtų priimti federalinį įstatymą, kur būtų aiškiai parašyta, Lietuva pasimuistė – iškart gavo. Gavo taip, kad taisyti reikėtų ilgus metus. Tada Lietuva galvotų prieš darydama“, – kalbėjo „Solovjov Live“ vedėjas.
Įžvelgė tris BK straipsnius
„Matant šio vizito vaizdo medžiagą, mažiausiai dar trys Baudžiamojo kodekso straipsniai (118, 121, 170(2)) turėtų dominti policiją ir prokuratūrą, kuriuose numatyta atsakomybė už padėjimą užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, antikonstitucinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose, sovietinės agresijos prieš Lietuvą neigimą“, – savaitgalį feisbuke rašė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Jis vis dėlto skeptiškai įvertino galimybę, kad į Baltarusiją ir Rusiją vykstantys veikėjai bus patraukti atsakomybėn. Anot jo, todėl kalbos apie hibridinį ir informacinį karą bei agresiją prieš Lietuvą, kai nepersekiojama už dalyvavimą tokioje užsienio diktatūrų organizuojamoje veikloje, D. Žalimui panašėja į tuščias populistines deklaracijas.
„Dalis pasakytų: nekreipkime dėmesio, čia gi marginalai. Tačiau abejoju, ar buvimas marginalu automatiškai atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės“, – pabrėžė garsus teisininkas.
Maldeikis prašo tyrimo
Konservatorius, parlamentaras M. Maldeikis Delfi pirmadienį patvirtino kreipęsis į Generalinę prokuratūrą.
„Iš to, ką matau video medžiagoje, kuri buvo prieinama, tai aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką. Tai yra sovietinės agresijos prieš Lietuvą neigimas ir tai patenka po Baudžiamojo kodekso straipsniais. Kreipiuosi į prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą“, – Delfi pirmadienį sakė Seimo narys.
Į Maskvą veikėjai vyko po asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ vėliava. Delfi rašė, kad jis buvo įsteigtas jau tuo metu, kai E. Švenčionienės bendražygis Algirdas Paleckis jau buvo kalėjime už šnipinėjimą Rusijai. Nepaisant to, jis tapo vienu asociacijos steigėjų.
Kaip rodo Registrų centro dokumentai, šių metų birželio pabaigoje įsteigtos organizacijos steigimo dokumentus A. Paleckis pasirašė elektroniniu parašu.
Tuomet kilo klausimas, kaip jis tai sugebėjo padaryti sėdėdamas už grotų.
Kalėjimų departamentas vėliau paskelbė nustatęs, kad A. Paleckis elektroninio ryšio priemonėmis nesinaudojo. Nustatyta, jog bausmę atliekantis nuteistasis, dar iki atvykimo į Kauno tardymo izoliatorių galimai savo elektroninio ryšio priemones bei prisijungimo prie savo mobiliojo parašo duomenis perleido trečiajam asmeniui.
M. Maldeikis prokurorų taip pat klausia, ar buvo atliktas koks nors tyrimas dėl paties forumo steigimo.
„Nes ta informacija, kurią pateikė Delfi, yra ganėtinai įdomi. Žmogus, esantis kalėjime sugebėjo tuo pačiu užregistruoti organizaciją. Noriu sužinoti, ar buvo pradėtas tyrimas, o jei ne – kodėl, nes tai vėlgi yra veikimas prieš Lietuvos Respubliką“, – kalbėjo jis.
Parlamentarui kilo klausimas, ar apskritai galima Lietuvoje kurti organizaciją valstybės, pripažintos teroristine, naudai.
„Ta organizacija yra skirta veikti prieš Lietuvą. Matome daugiau klausimų, negu atsakymų“, – pridūrė jis.
Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio asociacijos steigimo aplinkybių bei vertina jo bendražygių pasisakymus Rusijoje.
„Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ įsteigimo aplinkybių“, – BNS pirmadienį nurodė prokuratūra.
Anot jos, tyrimas pradėtas liepos 15 dieną, šiuo metu yra nagrinėjami asociacijos įsteigimo dokumentai.
Taip pat prokurorai nagrinėja A. Paleckio bendražygių pasisakymus Rusijoje praėjusią savaitę.
„Prokurorams situacija apie asmenų vizitus į Baltarusiją ir Rusiją yra žinoma, šiuo metu yra nagrinėjama, ar vieši pasisakymai neturi padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse, požymių“, – rašoma komentare.
„Yra vertinama, ar galimai nepadaryti nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“, – teigiama jame.
Prokuratūra pabrėžia, kad institucijos nuolat stebi situaciją ir renka informaciją apie asmenis, veikiančius prieš Lietuvos valstybę, tuos duomenis analizuoja ir esant įstatyminiam pagrindui pradeda ikiteisminį tyrimą.
