Į Delfi klausimus neatsakiusi Aplinkos ministerija jau publikavus tekstą atsiuntė savo komentarą, kuriame teigia, kad situacijai analizuoti ir spręsti bus sudaryta darbo grupė, kurioje, be kita ko, bus ir statybų verslo atstovai. Anot ministerijos, darbo grupė turėtų pasiūlyti priemones, kaip spręsti esamą situaciją.
Siūlo atsisakyti detaliojo plano koregavimo galimybės
Korupcijos rizikos analizėje pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisinis reglamentavimas ir jo taikymo praktika sudaro sąlygas piktnaudžiauti detaliojo plano koregavimo procedūra.
„Atkreiptinas dėmesys, kad naujai įsigaliojęs teisinis reglamentavimas, nustatantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo aspektus, tapo dar labiau painesnis ir dviprasmiškesnis, teritorijų planavimo dokumentų keitimo ir koregavimo procedūrų ribos tapo labiau aptakesnės. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 315 punkte įtvirtinta, kad konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus, kai detalusis planas turi būti keičiamas. Tokiu būdu valstybės ar savivaldybės institucijoms suteikiama dar platesnė diskrecija spręsti dėl procedūros taikymo. Tai, kad patobulintas teisinis reglamentavimas neįnešė aiškumo ar skaidrumo į aptariamų procedūrų procesus, matyti ir praktikoje.
Detaliojo plano koregavimas vietoje pilnos teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūros rėmėsi ir tebesiremia savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais įsakymais tik vienam sklypui, o tai atskirais atvejais atveria kelią esminiams detaliojo plano pokyčiams: esmingai išdidinant pastato tūrį, aukštingumą, keičiant sklypo paskirtį“, - teigiama STT atliktame vertinime.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje pateikiamos informacijos galima matyti, kad detaliųjų planų koregavimo procesas vyksta labai intensyviai, per dieną galima suskaičiuoti nuo kelių iki dešimties viešinamų dokumentų.
„Taigi, dviejų teritorijų planavimo procedūrų – detaliųjų planų koregavimo ir keitimo – konkurencija teritorijų planavimo procesą daro painų, neaiškų ir neskaidrų. Keičiant detalųjį planą privaloma praeiti visas detaliojo plano rengimo procedūras, pradedant nuo planavimo sąlygų gavimo, o tai reiškia, kad išduodant naujas planavimo sąlygas bus vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Koreguojant detalųjį planą, planavimo sąlygos praktiškai nerengiamos, o tai reiškia, kad sudaroma galimybė nereaguoti į įvykusius teisės aktų pakeitimus arba pakitusią planuojamos teritorijos aplinką. Galiojantis ir prieš tai galiojęs reglamentavimas leidžia koreguoti detalųjį planą keičiant sprendinius, t. y. numatant visai kitą reglamentą, nei buvo. Dėl to kyla klausimas, ar tai gali būti vadinama detaliojo plano koregavimu.
Be to, atliekant detaliojo plano korektūrą, išlieka galimybė nesivadovauti galiojančiu miesto bendruoju planu, o tik tuo, kuris galiojo detaliojo plano rengimo metu, nes patvirtinus naują bendrąjį planą anksčiau patvirtinti detalieji planai liko galioti. Painumo ir neaiškumo kyla ir tuomet, kai, pavyzdžiui, pakeičiamas žemės naudojimo būdas, aukštingumas, užstatymo intensyvumas, tankis, o užstatymo zona ar linija yra paliekama. Kyla klausimas, ar ir tokiu atveju tai būtų vertinama kaip detaliojo plano koregavimo procedūra, nes keičiami ne visi sprendiniai.
Ir čia STT pirštu beda į Aplinkos ministeriją, kuri turi surasti būdų, kaip šią spragą užkišti.
„Akivaizdu, kad tik išsprendus sistemines problemas per teisinio reguliavimo tobulinimą ir tinkamos praktikos formavimą būtų pasiektas interesų balansas, sudarytos vienodos veiklos sąlygos verslui, visiems procese dalyvaujantiems subjektams, kiltų mažiau ginčų, dėl ko reikėtų mažiau valstybės lėšų viešojo intereso gynimui vėlesniuose etapuose. Tik aiškios ir nuoseklios taisyklės bei efektyvios jų laikymosi užtikrinimo priemonės leistų pasiekti teisinių santykių stabilumą, keltų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, užkirstų kelią piktnaudžiavimui procedūromis“, - rašoma STT atlikto antikorupcinio vertinimo ataskaitoje.
Ir čia pat Aplinkos ministerijai pateikiamas konkretus pasiūlymas atsisakyti detaliųjų planų koregavimo galimybės: „Siekdami skaidraus, aiškaus, teisiškai nepriekaištingo teritorijų planavimo proceso ir tinkamos, pakankamos šio proceso valstybinės priežiūros, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą ir keisti Teritorijų planavimo įstatymo bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318 punkto nuostatas, atsisakant šiose taisyklėse įtvirtintų detaliųjų planų koregavimo atvejų.
Arba numatyti kitą alternatyvų teisinį šių kategorijų reglamentavimą, tinkamai atribojantį detaliųjų planų koregavimo ir keitimo aspektus, pvz., nustatant, kad koregavimas galimas tik taisant technines klaidas arba aiškiai įvardinti esminius sprendinius, kuriuos galima tik keisti ar pan.“
Rekonstrukcija sudaro sąlygas piktnaudžiauti
Antras apsektas, į kurį dėmesį atkreipė STT: statinio naujos statybos ir statinio rekonstrukcijos definicijų tapatumas sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti.
Ką tai reiškia? Kaip nustatė STT, dabartinis teisinis reglamentavimas reiškia, kad nesant statinio antžeminės dalies, statytojui ne giliau kaip 0,5 m atradus kažkokį laikančios konstrukcijos elementą, statytojas įgauna teisę interpretuoti statybos rūšį ne kaip naują statybą, o rekonstrukciją bei suteikia teisę didinti priestato plotą ir statyti naują statinį, kuriam netaikomi reikalavimai, skirti naujai statybai.
Taigi, apsukrūs statytojai šia spraga gali nesunkiai pasinaudoti.
„Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo nuostatų, didelių skirtumų tarp naujos statybos atstatant buvusį statinį ir rekonstrukcijos sąvokų nėra ir dažnu atveju sudėtinga atskirti šias dvi statybos rūšis. Toks aptariamų nuostatų suniveliavimas sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti, renkantis netinkamą statybos rūšį tam tikroje miesto teritorijoje, o savivaldybės administracija dažniausiai nekvestionuoja šios rūšies pasirinkimo“, - teigiama STT analizėje.
STT klausimų sukėlė savivaldybės darbuotojų veiksmai
Ir čia pat pateikiamas konkretus pavyzdys Vilniuje – Ratnyčios g. 38.
STT pažymėjo, kad 2021-08-12 Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą rekonstruoti statinį (- ius) Ratnyčios g. 38. Iš IS Infostatyboje esamos informacijos, duomenų bei dokumentų matyti, kad 2021-01-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracija patenkino prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus ir 2021-01-28 įvyko susirinkimas, visuomenei viešai pristatyti rekonstravimo projekto projektiniai pasiūlymai.
Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodoma, kad sklype yra medinis vieno aukšto gyvenamas namas, kurio bendras plotas – 44,45 m2. Sklype rengtas esamo vienbučio gyvenamo namo rekonstravimo į keturis blokuotus vienbučius gyvenamuosius namus projektas. Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Aiškinamajame rašte taip pat rašoma, kad esamo pastato antžeminės konstrukcijos nugriaunamos, dalis pamatų išardomi. Nauji pastatai projektuojami ant dalies esamų pamatų, pakeičiamos pamatų laikančios konstrukcijos kitomis, įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos.
„Sklypo sutvarkymo plane labai aiškiai nurodomi esamas neva rekonstruojamas ir būsimi projektuojami nauji pastatai. Akivaizdu, kad ant 44,45 m2 namo dalies pamatų sudėtinga suprojektuoti 343,9 m2 rekonstruojamą statinį ar šiuo atveju – keturis statinius. Tačiau vis dėl to tokių statinių statyba yra įvardijama kaip vieno pastato rekonstrukcija ir leidimas išduotas būtent rekonstruoti pastatą, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams matant projektinius pasiūlymus“, - rašoma antikorupcinio vertinimo ataskaitoje.
Galiausiai STT klausimų sukėlė Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų veiksmai.
STT nurodė, kad 2021-02-11 IS Infostatyba pateikiamas prašymas Nr. PSP-100-210211-00409 pritarti projektiniams pasiūlymams tų pačių keturių blokuotų vienbučių gyvenamųjų namų Ratnyčios g. 38, Vilniuje, rekonstravimo projektui. Vilniaus savivaldybės administracijos atsakingas asmuo, tikrinęs šiuos projektinius pasiūlymus ir prie jo pridedamus dokumentus, atmetė prašymą. IS Infostatyboje pateikiamose pastabose dėl atmetimo nurodoma, kad „<...> įvertinę Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 5 straipsnyje minimus architektūros kokybės kriterijus bei nagrinėjamos teritorijos konteksto urbanistinę situaciją, kurioje vyrauja vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų užstatymas, informuojame, kad pritarti projektiniams pasiūlymams negalime ir teikiame šias pastabas: prašome nagrinėti sklype planuojamų blokuotų vienbučių pastatų skaičiaus mažinimą atkreipiant dėmesį į gyvenamosios aplinkos užstatymo principą bei parametrus: siekiant darnios teritorijos plėtros 8,71 arų sklype toleruotinas būstų skaičius būtų ne didesnis nei 3 būstai. <...>
Planuojamų gyvenamųjų patalpų insoliacija, natūralus ir dirbtinis apšvietimas turi atitikti STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Automobilių stovėjimo vietas numatyti sklypo ribose nepažeidžiant gretimų sklypų naudotojų pagrįstų interesų bei vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Atlikus Projektinių pasiūlymų koregavimą pagal pateiktas pastabas juos viešinti STR 1.04.04:2017 nustatyta tvarka <...>“.
Tačiau, kaip nustatė STT, IS Infostatyba nei informacijos apie projektinių pasiūlymų koregavimą, nei apie koreguotų viešinimą, nėra.
Taip pat STT atkreipė dėmesį, kad nepateikiant pritarimui pakoreguotų projektinių pasiūlymų, išvengta pakartotinės viešinimo procedūros, taip pat projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, kuri teikiama derinti savivaldybės administracijos direktoriui.
Galiausiai STT kilo klausimas, ar techniniame projekte pateikiamas suprojektuotas dvibutis yra buvusio rekonstruojamo 44,45 m2 vienbučio vietoje.
O dabar grįžkime prie Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų, kurių veiksmai STT sukėlė įtarimų.
„Kelis kartus tam pačiam savivaldybės valstybės tarnautojui atmetus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl techninių aspektų pastarasis dokumentas, suderinus su visomis privalomomis institucijomis, 2021-08-12 dieną išduodamas kito savivaldybės valstybės tarnautojo.
„Tačiau reikia pažymėti, kad vis dėlto realiai pastatyti keturi, o ne du gyvenamieji pastatai, tai galime matyti statytojo viešojoje erdvėje pateikiamose statybų nuotraukose ir projekto aprašyme (namų kiekis – 4). Antra vertus, kyla abejonių dėl to, ar keturi blokuoti vienbučiai tame pačiame žemės sklype nėra daugiabutis. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o daugiabutis pastatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostata, – tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas“, - teigiama STT vertinime.
Ir čia STT nustatė dar vieną įdomią detalę: statytojas statybas pradėjo neturėdamas savivaldybės išduoto statybos leidimo.
„Būtina pažymėti faktą, kad 2021-06-18 statytojas sumoka įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Tai reiškia, kad jis pradėjo ir pastatė statinius dar neturėjęs išduoto statybą leidžiančio dokumento (SLD Nr. LRS-01-210812-00113 rekonstruoti statinį išduotas 2021-08-12). Tačiau techninis projektas nagrinėjamas, jam teikiamos pastabos bei institucijų pritarimai ar nepritarimai, projektuotojų yra taisomas nuo 2021-06-01 iki 2021-07-27. Atsižvelgiant į tai, kad statinys jau pastatytas, techninio projekto taisymas šiuo atveju yra tik formalus procesas, kadangi paties statinio ar kitų techninių parametrų pakeisti ar pritaikyti techniniam projektui būtų sudėtinga, o galbūt neįmanoma“, - konstatavo STT.
Savivaldybė išdavė naują statybos leidimą
Dėl šio atveju Vilniaus miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo teisėtumo STT paprašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atlikti tyrimą.
Ši Delfi teigė tyrimą jau pradėjusi.
Taigi, savivaldybės paklausėme, kodėl ji nusprendė išduoti naują statybos leidimą? Kuo šis statybos leidimas skyrėsi nuo pirmojo?
Savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas perdavė tokį atsakymą: „Atsakant į pirmąjį ir antrąjį klausimus – pirmasis statybą leidžiantis dokumentas buvo išduodamas projekto 0 (nulinei) laidai ir įteisinti savavališką statybą. Nukrypstant nuo pirminio projekto (Laida 0) buvo parengta projekto Laida A, pateiktas prašymas ir panaikinant pirminį statybą leidžiantį dokumentą išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Antrasis leidimas buvo išduodamas A laidai ir taip pat savavališkai statybai įteisinti, nes statant nebuvo laikomasi 0 (nulinės) projekto laidos.“
Be to, savivaldybės klausėme, kurie jos darbuotojai dėjo parašus ant abiejų statybos leidimų adresu Ratnyčios g. 38? Vis dėlto savivaldybė konkrečių pavardžių neįvardijo.
Taip pat paklausėme, ar savivaldybės vadovai atliko vidinį patikrinimą dėl šiame sklype išduoto statybos leidimo? Galiausiai, savivaldybės vertinimu, ar šiame sklype galėjo būti suderintos statybos, į kurias dėmesį atkreipė STT?
I. Kuzas perdavė štai tokį atsakymą: „Vidinio patikrinimo neatlikome. Minimas statybą leidžiantis dokumentas jau pripažintas negaliojančiu. Išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas LRS-01-220613-00075. Pirmasis statybą leidžiantis dokumentas išduotas dvibučiui, kuris pagal teisės aktus ten galėjo būti pastatytas. Vėlesnė stadija – pridavimas. Taigi, jei pastatytas ne dvibutis, atitinkamų veiksmų galima imtis tuo metu.
Dėl statybos rūšies abejoti būtų galima, nes pastatas yra kitoje nei buvusio pastato, kuris yra rekonstruojamas, vietoje. Iš tikrųjų tai nauja statyba – senas pastatas yra griaunamas ir statomas naujas, bet formaliai yra nurodomi trys susikirtimo taškai tarp naujo ir buvusio pastato sienų ir teigiama, kad tai yra rekonstruojamos pastato dalys. Problema yra ta, kad statybos techninis reglamentas nenusako, kokia dalis pastato turi būti išsaugoma ir rekonstruojama, todėl šiuo neapibrėžtumu statytojai ir projektuotojai gana dažnai piktnaudžiauja.“
Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi nurodė, kad 2022-06-09 STT kreipėsi į Statybos inspekciją prašydama atlikti paklausime nurodyto SLD teisėtumo patikrinimą.
Į klausimą, kuo paskutinis savivaldybės išduotas statybos leidimas skiriasi nuo pirmojo, Statybos inspekcijos atstovė atsakė štai taip: „Pagrindinis skirtumas tarp naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento (SLD) Nr. LRS-01-220613-00075 ir seno SLD Nr. LRS-01-210812-00113 tas, kad jis išduotas įteisinant atliktą savavališką statybą (sumokant savavališkos statybos įteisinimo mokestį) ir kitų statytojų vardu. Statinio projekto esminiai sprendiniai nesikeitė.“
Kas gi tie savivaldybės darbuotojai, savo parašais laiminę statybas, kurių teisėtumas STT sukėlė klausimų?
„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie tikrino ir pasirašė SLD Nr. LRS-01-220613-00075 yra: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus vyriausioji specialistė Elona Fišerienė, vyriausioji specialistė Eglė Lašinskienė, Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Usonienė, architektė Gintarė Klerauskaitė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie tikrino ir pasirašė SLD Nr. LRS-01-210812-00113: Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Usonienė, Statybos reglamentavimo skyriaus vedėja Kristina Petrauskienė, inžinierė Eglė Lašinskienė, patarėja Diana Bulava“, - nurodė R. Kėkštienė.
Dėl šių statybų Delfi kreipėsi į pastato savininką UAB „Skanseno projektų valdymas“. Registrų centro duomenimis, įmonės akcininkas ir vadovas yra Arūnas Antanas Untanas. Vis dėlto ši įmonė į Delfi klausimus neatsakė.
Taip pat su klausimais kreipėmės ir į projektavimo įmonę UAB „Sagela“. Jos vadovas ir akcininkas Marjan Bielski Delfi pateikė štai tokį atsakymą: „Informuojame, kad UAB „Sagela“ nėra susijusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-08-12 išduoto statybos leidimo išdavimo procedūromis. Techninį projektą „Dvibutis gyvenamasis namas. Vilnius, Ratnyčios 38, rekonstravimo projektas“, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą, parengė MB „Vilniaus architektai“. Projektuotojas MB „Vilniaus architektai“ 2022-02-28 davė sutikimą užsakovui pasitelkti kitą projektuotoją, atlikti techninio projekto korektūras.
Pasikeitus statytojui projektuotojas UAB „Sagela“, nekeičiant esminių statinio projekto sprendinių, parengė projekto „Dvibutis gyvenamasis namas. Vilnius, Ratnyčios g. 38, rekonstravimo projektas“ A laidą, kuri apėmė užsakovo (statytojo) tikslinimą, vidaus išplanavimo koregavimą, statinio aukščio ir nulinės altitudės tikslinimą, nekeičiant statinio architektūrinės išvaizdos. Projektas apima statinio rekonstrukciją iš vienbučio gyvenamojo namo į dvibutį gyvenamąjį namą.
Delfi su klausimais kreipėsi ir į projektavimo įmonę „Vilniaus architektai“. Jos vadovas ir akcininkas – Mantas Žvybas. Tačiau įmonė į Delfi klausimus neatsakė.
Pirštu beda į Aplinkos ministeriją
Vis dėlto tokių ir panašių situacijų nesusiklostytų ir valstybinėms institucijoms nereikėtų skirti resursų joms narplioti, jei Aplinkos ministerija užkištų teisės aktuose esančias spragas. O kol jos yra, apsukrūs statytojai sugeba jomis pasinaudoti.
„Taigi, daugelyje Vilniaus rajonų nauja statyba galima tik parengus kompleksinius renovacijos
projektus, tačiau tokių parengtų iki šiol nėra. Pažymėtina, kad rekonstrukcijai ši nuostata nėra taikoma, todėl naujos statybos procesas įvardijamas kaip rekonstrukcija“, - pažymėjo STT.
Jos teigimu, aprašyta ir panaši situacija susiklosto būtent dėl naujos statinio statybos ir rekonstrukcijos sąvokų netinkamo atskyrimo.
„Nei Statybos įstatymas, nei statybos techniniai reglamentai ar kiti norminiai teisės aktai nenustato, pavyzdžiui, bendros pastatų ploto sumos, iki kurios būtų laikoma, kad pastatas rekonstruojamas ar kitų parametrų ar rodiklių, aiškiai apibrėžiančių ir objektyviai atskiriančių naują statybą nuo rekonstrukcijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nekvestionuoja pasirinktos statybos rūšies, dažniausiai neprašo jos pagrįsti, atskirais atvejais paprašo nurodyti išsaugomas rekonstruojamo pastato dalis, tačiau pagrindimas apsiriboja tiesiog rekonstrukcijos sąvokos atkartojimu. Projektiniuose pasiūlymuose ir techniniuose projektuose paprastai nurodoma (o kartais net ir tai nenurodoma), kad pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
Antikorupciniu požiūriu neišsamus, dviprasmiškas ir abstraktus reglamentavimas laikytinas ydingu, nes sudaro sąlygas neteisėtiems susitarimams, kyšininkavimui, piktnaudžiavimui reglamentavimu, vietoj naujos statybos pasirenkant statinio rekonstrukciją, kartu savivaldybės tarnautojui išplečiama diskrecija reikalauti iš statytojo, vystytojo ar planuotojo pagrįsti statybos rūšį arba to nedaryti“, - konstatuojama STT ataskaitoje.
Taigi, STT Aplinkos ministeriją ragina kuo greičiau inicijuoti teisės aktų pakeitimus.
Konkretus pasiūlymas skamba taip: „Tobulinti ir keisti Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas, reglamentuojančias naujo statinio statybos ir statinio rekonstrukcijos kategorijas, svarstyti galimybę įtvirtinti tam tikrus rodiklius, parametrus, aiškiai apibrėžiančių ir objektyviai atskiriančių naują statybą nuo rekonstrukcijos, pvz., priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip X procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą; rekonstrukcijai – priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip X procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Arba numatyti kitą alternatyvų teisinį šių kategorijų reglamentavimą, tinkamai atribojantį naują statybą nuo rekonstrukcijos.“
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas I. Kuzas teigė, kad savivaldybė sutinka su STT pasiūlymu įvesti daugiau aiškumo: „Sutinkame, kad teisės aktus šioje srityje reikia keisti ir rekonstrukciją nuo naujos statybos atskirti aiškiais kriterijais.“
Pradėti statybas neturint leidimo – apsimoka
Galiausiai STT atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbų aspektą. Lietuvoje dažni atvejai, kai statybos pradedamos neturint statybos leidimo, o vėliau jos nesunkiai įteisinamos. Atsakomybė neteisėtiems statytojams, STT vertinimu, per menka, todėl Lietuvoje – palankios sąlygos piktnaudžiauti ir pradėti statybas neturint leidimo.
Čia STT atkreipė dėmesį į savavališkos statybos įteisinimo aspektus.
„Atkreiptinas dėmesys į antikorupciniu požiūriu ydingą Statybos įstatymo 1 priedo 6 punktą, kuriame nurodoma, kad priklausančią mokėti įmoką apskaičiuoja statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija pagal asmens, kuris siekia įteisinti savavališką statybą, pateiktą statinio ar statinio projekto ekspertizės aktą. Manytina, kad antikorupciniu požiūriu yra ydinga praktika, kai pažeidimą padariusiam asmeniui pavedama pareiga pačiam įrodinėti savo pažeidimo dydį. Šiuo atveju savavališką statybą įvykdęs asmuo yra suinteresuotas sumokėti kuo mažesnę įmoką, dėl to jam yra naudinga parodyti kuo mažesnę savo statybų sąnaudų vertę“, - teigiama STT antikorupciniame vertinime.
Taigi, STT pirštu beda į Aplinkos ministeriją. Ji turėtų griežtinti atsakomybę neteisėtiems statytojams.
„Svarstyti dėl efektyvesnių savavališką statybą atgrasančių priemonių, pavyzdžiui, numatyti administracinę atsakomybę statytojams – juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už savavališką statybą, taip pat skaidrinti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo principus, nepaliekant statybų sąnaudų vertės nustatymo vien pagal statytojo pasamdytą statinio projekto ekspertizę“, - pasiūlymą Aplinkos ministerijai turi STT.
Su klausimais, kaip Aplinkos ministerija vertina jai adresuotus STT pasiūlymus, ar ketina juos įgyvendinti, Delfi kreipėsi į ministeriją liepos 5 d. Tačiau atsakymų iki teksto publikavimo liepos 27 d. nebuvo gauta.
Publikavus tekstą ministro S. Gentvilo patarėja Aistė Žilinskienė elektroniniu paštu atsiuntė ministerijos poziciją.
„Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl statybų užbaigimo tvirtinimo funkcijos perdavimo privatiems subjektams ir Vilniaus miesto savivaldybės veiklos organizuojant statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, formuoja darbo grupę teisės aktų pakeitimams parengti.
Joje planuojama ieškoti būdų tobulinti Statybos ir Architektūros įstatymus, eliminuojant įžvelgiamas korupcijos rizikas ir kartu suteikiant savivaldybėms reikiamus įrankius kuriamos aplinkos kokybei užtikrinti.
„Esmė yra Statybos įstatymo nustatytos procedūros, kuriose STT mato įvairių rizikų. Numatome peržiūrėti ir Architektūros įstatymą, panagrinėti, ar jame nereikia kokių nors papildomų priemonių. Jeigu savivaldybė pati sau imasi kurti taisykles, galbūt jų tikrai trūksta. Daug įvairių taisyklių, reikalavimų yra norminiuose teisės aktuose, taip pat jie gali būti nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose, bet gal to nepakanka. Ministerijos pozicija – turime nustatyti tokias taisykles, kad visoje Lietuvoje vienodai, skaidriai būtų organizuojami šie procesai“, - komentuoja aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Antikorupcinio vertinimo metu STT pastebėjo, kad atnaujintame Statybos įstatyme nepakankamai aiškiai apibrėžti atvejai, kada statybos turėtų būti užbaigiamos surašius deklaraciją, o kokiais atvejais – Statybos inspekcijai patvirtinus statybos užbaigimo aktą. Be to, deklaracijų apie statybų užbaigimą tvirtinimo funkciją perdavus privatiems subjektams, teisės aktuose nėra papildomai reglamentuoti galimų interesų konfliktų prevencijos aspektai.
STT atkreipė dėmesį, kad dalis ekspertizės rangovų įmonių, į kurias galima kreiptis dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo, tuo pat metu yra ir statytojus jungiančių asociacijų nariais. Nustatyta, kad nenumatyta pareiga, tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą, apsilankyti vietoje siekiant nustatyti, kad statinys atitinka teisės aktų reikalavimus, neįtvirtinti konkretūs procedūros atlikimo terminai, nereglamentuota paslaugų kaina.
Įvertinusi Vilniaus miesto svaivaldybės veiklą išduodant statybos leidimus, STT siūlo inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nustatant aiškius paskirties reikalavimus pastatams. Siūlomatobulinti ir konkretizuoti Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytus architektūros kokybės kriterijus, įvedant tam tikrus rodiklius ar, pagal galimybes, apskaičiuojamas reikšmes, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams bei techniniams reglamentams.
Buvo išsiųsti kvietimai Specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, projektuotojų, architektų, nekilnojamojo turto vystytojų asociacijoms, su prašymu deleguoti savo atstovus į šią darbo grupę.
Pasak aplinkos viceministrės, papildomų įrankių bus ieškoma diskutuojant tiek darbo grupėje, tiek platesnėje auditorijoje. Artimiausiu metu planuojama surengti viešą diskusiją apie projektavimo ir statybos procedūras, kuriose STT įžvelgia korupcijos riziką, visoms suinteresuotoms visuomenės grupėms. Į ją bus kviečiami įsitraukti šio sektoriaus specialistai, socialiniai partneriai, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų nariai ir išsakyti nuomonę, ar tikrai reikia pokyčių ir kokių, pateikti savo siūlymus", - teigiama ministerijos pranešime.
