Kodėl prireikė tokio skatinimo, LNK laidoje „Vidurdienio žinios“ pasakojo „Ignitis grupės“ žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė.
– Kodėl elektros poreikis mūsų šalyje augs net 50 proc.?
– Turbūt tame yra daug dedamųjų: ir geležinkelio elektrifikacija, ir elektromobilių poreikio augimas, ir šilumos siurbliai, šilumos katilai – kompleksiškai viskas susideda. Tendencijos yra tokios ir skaičiai rodo, kad per artimiausius 10 metų 50 proc. vartojimas tikrai išaugs.
– Kieno dėka tas augimas atsiras: gyventojų ar verslo?
– Turbūt ir tų, ir tų vienodai. Yra įvairių sprendimų, kokių ieško tie patys verslai ir žmonės – mes visi tampame tie mažieji, smulkieji elektros gamintojai, o įmonės kartais ir ne visai smulkios elektros gamintojos. Tai jau ir dabar ieškome išeičių, kaip tą poreikį užtikrinti.
– Ar jau dabar nebėra, kam dirbti?
– Dar yra.
– Kokių jau dabar trūksta darbuotojų?
– Šiandien mes dar, kaip sakau, turime, kas dirba. bet, žiūrint į perspektyvą ir netolimą ateitį, žiūrint į tai, kad žalioji energetika vis labiau ateina į rinką ir kokius ambicingus tikslus turime išsikėlę didinti toje srityje elektros gamybą, tai netolimoje ateityje tikrai susidursime su rizikomis, kad nebeturėsime ar pritrūksime specialistų su mūsų apetitu.
– Inžinerines specialybes ne taip dažnai renkasi studentai ir taip, tikrai inžinierių galime pritrūkti. Kalbant konkrečiai apie jus, kokios specializacijos reikia inžinierių, nes „inžinierius“ – plati sąvoka?
– Ji visa tinkama. Bet taip, jūs teisus mes daugiau esame numatę šiais metais skirti stipendijų pirmo kurso studentams. Bet tai yra tik pradžia. Esame numatę, kad kitais metais skirsime antro kurso ir trečio kurso studentams, auginsime ir augsime toliau.
Šiais metais esame sau įvardiję, kad artimiausioje ateityje matysime trūkumą elektros inžinerijos ir energijos inžinerijos studijų pakraipose. Tų studijų studentams šiais metais ir skirsime stipendijas.
Bet ateityje, kaip sakiau, turime platesnių užmojų ir skirsime paramą įvairiems projektams, kurie turbūt padės vystyti šitas kryptis.
– Nuo ko priklausys stipendijų dydis?
– Nuo to, ar studentas įstojo į tą kryptį – tik nuo to.
– O kaip pažangumas studijų metu? Ar tai turės įtakos?
– Ne. Mes planuojame skirti stipendijas tiems studentams, kurie rinksis šitų krypčių studijas.
– O kas atsitiks su studentu, kuris pasirinko šią studijų kryptį, atsimokė metus ir po to suprato, kad tai – ne jam, bet stipendiją gavo? Ar reikės grąžinti stipendiją?
– Gali taip atsitikti. Stipendijos grąžinti nereikės. Visą laiką visų rizikų turbūt nenumatysi ir taip, tai atsitinka dabar, tai atsitiks ir ateity, bet mes galvojame, kad paskatindami ir kalbėdami apie tai, ne tik kalbėdami, bet ir darydami veiksmus, vis tiek ugdysime ar bent jau skleisime visuomenei supratimą, kad ta kryptis – energetika, inžinerija – yra tikrai perspektyvi.
Kažkada IT ir technologijos į tam tikrą bangą lipo. Dabar mes irgi lipame į tą bangą. Mūsų tikslas yra parodyti, kad čia perspektyvų yra daug ir energetika nėra tai, kaip mes ją iš seno suprantame, dideli, sunkūs agregatai, aparatai. Ne, tai yra inovacijos, naujausios technologijos. Tai yra tas pats IT. Perspektyva tikrai didžiulė.
Be visų dabar naudojamų technologijų mes dar nežinome, ką galime naudoti. Inovacijos dirba 100 proc. ties tuo, kad sukurtume naujų sričių, iš kurių galėtume gaminti energiją.
– Ne pirmą kartą girdime, kai verslas puola skatinti tam tikras studijų programas. Ar bandėte aiškintis, kiek tai yra veiksminga?
– Žinoma. Ir tikrai esame ne pirmi, kurie ateiname su tokia pasiūla jauniems žmonėms, studentams arba besiruošiantiems studijuoti. Yra daugiau krypčių, kurios anksčiau startavo ir rezultatus jau dabar matuoja. Tai iš tikrųjų ženklūs rezultatai – padaugėja apie 30–40 proc. žmonių, besirenkančių tą vieną arba kitą specializaciją.
Ne tik svarbu, kad žmogus pasirenka arba startuoja nuo to, bet svarbu ir kokią perspektyvą jis mato tame. Perspektyvą mes 100 proc. galime suteikti ir sakyti, kad suteiksime į ateitį.
Mes kalbame ne tik apie naujus specialistus, bet ir apie senėjančią mūsų bendruomenę. Turime garbaus amžiaus nudirbusių energetikų, kuriuos irgi, kai ateis laikas, turėsime pakeisti kažkuo jaunesniais.
– Kaip užtikrinti, kad jie, baigę studijas, ateitų dirbti būtent į jūsų organizaciją?
– Jeigu nueis ir į kitą inžinerinę, energetinę organizaciją, Lietuvai bus tik geriau. Dabar ir hibridinio darbo perspektyvoje net į užsienį išvažiavę žmonės puikiai dirba Lietuvai. Yra tam tikrų rizikų ir čia. Bet mes nepririšime studentų, neprašysime įsipareigoti, o kitomis priemonėmis bandysime juos įtikinti, paskatinti, sumotyvuoti gera valia ateiti rinktis tą specialybę, kurią studijavo.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą galite matyti čia:
