Regis, ne pirmas kartas, kai A. Lukašenka apie tai kalba. O ir Kremlius nuo karo pradžios pasiuntė kelias ne itin subtilias ir Vakarus įbauginti turinčias žinutes: jei kitos šalys bent pamėgins aktyviau remti Ukrainą, gali sulaukti ir branduolinės eskalacijos, kurios Vakarai taip bijo ir stengiasi visaip išvengti. Tradicinė rusiška ir lukašenkiška taktika: žengi kelis žingsnius į priekį ar grasini tai padaryti, sukeli eskalacijos regimybę – ir tada siūlai atsitraukti bei sprendimą. Tačiau šį kartą, 2022-ųjų liepos pabaigoje, kitaip, nei vasarį ar gegužę, turi branduolinė retorika turi ir kitą logiką.

Iš niekur atsiradusi branduolinio karo bedugnės retorika verčia suklusti.

A. Lukašenka dar bandė aiškinti, kad jis esą yra prieš branduolinius ginklus ir pasisako už jų sunaikinimą – tokią fantaziją neretai kartoja ir įvairūs taikos aktyvistai arba tiesiog nežinantys, kokį vaidmenį pasaulyje vaidina branduoliniai ginklai.

Vis dėlto Baltarusijos lyderis nepaliko jokių dvejonių, ko jis iš tikrųjų siekia.

Savo ruožtu vienintelis atsakas konvenciniam NATO pranašumui kaip ir 1999-2009 metais, taip ir dabar vėl Rusijai tampa tik branduolinis ginklas: neturėdami konvencinių pajėgų pranašumo – tiek kokybine, tiek kiekybine prasmėmis, kas, regis, dar visai neseniai atrodė baugi realybė, Rusija yra priversta galimam konfliktui su NATO priešpastatyti tik vieną efektyvią atgrasymo priemonę – branduolinius ginklus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)