Ekspertas „Žinių radijui“ pakomentavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuomonę, kad dabartinių COVID-19 ribojimų pakanka tik ligoninėse.

„Turime matyti visą piešinį, o ne tik situaciją ligoninėse. Juk jei žmogus serga kad ir lengva forma, jei jis neina į darbą, tai yra nedarbingumas, krūvis „Sodrai“ ir taip toliau“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pastebėjo ekspertas.

Be to, kaip atkreipė dėmesį jis, PSO manymu, užsikrėtusiųjų skaičius realiai gali būti 5-10 kartų didesnis nei fiksuojama.

„Kai kurie vis tik serga lengvesne forma, nesikreipia į gydytojus, patys atlieka kontrolės testą ir atitinkamai izoliuojasi arba ne“, – paaiškino S. Čaplinskas.

Eksperto teigimu, tam tikrų prevencinių priemonių reikia imtis jau dabar.

„Šita situacija man primintų tokį pavyzdį: kažkur kaimyno namas dega, pas mus pradėjo rūkti viena namo siena, tai čia nieko tokio, kol kas tik rūksta, o kai jau įsiliepsnos, mes esame pasiruošę, paruošę visas tvarkas – kas, kaip, kur gesins, iš kur atnešim vandenį, kokiomis žarnomis ir taip toliau. Turbūt suprantate, ką noriu pasakyti: dabar kaip tik ir laikas būtų imtis visų įmanomų prevencinių priemonių“, – akcentavo virusologas.

Jis pabrėžė, kad tai padėtų pristabdyti, o ne visiškai sustabdyti koronaviruso plitimą, nes, kaip paaiškino S. Čaplinskas, visai oru plintančio viruso sustabdyti neįmanoma. Be to, yra ir žmonių, sergančių besimptome forma.

Saulius Čaplinskas

„Šis virusas – dabar pakitęs omikron variantas įgijo tokią savybę, kad nebėra tokio sezoniškumo, nors ką tai reiškia: pas mus vasarą, pietų pusrytulyje – žiema, o žmonės labai maišosi, keliauja, tai ir virusai lygiai taip pat keliauja. Antra, jis yra maždaug keturis kartus atsparesnis esamoms vakcinoms, sugeba apeiti imuninę sistemą. Toliau šis naujas omikron efektyviau dauginasi plaučiuose, bet sukelia švelnesnę ligos eigą nei delta variantas, bet lygiai taip pat yra pavojus, kad jis gali apeiti ne tik antikūnių atsaką, bet ir galbūt būti atsparesnis vaistams“, – pastebėjo profesorius.

Virusas, pasak jo, gali mutuoti, ypatingai plisdamas žmonių su silpnesniu imunitetu gretose.

„Supraskime, kad jis gali peršokti ir iš žmonių kai kuriems gyvūnams – mūsų augintiniams ar laukiniams gyvūnams. Čia kol kas dar pandemijos galo dėl to nematyt“, – akcentavo S. Čaplinskas.

Šiai dienai, jo vertinimu, labiausiai rizikuoja tie žmonės, kuriems pavyko išvengti viruso per pirmus du pandemijos metus ir kurie negavo trijų vakcinos dozių.

„Aiškiai tyrimų duomenys rodo, kad vis tik jei kas gavo tris vakcinos dozes, imunitetas tam tikras yra išlikęs, serga daug rečiau sunkesne ligos forma, o miršta nuo 14 iki 15 kartų rečiau. Tie, kuriems pasisekė pandemijos pradžioje, dabar virusas, vaizdžiai tariant, gali „atsigriebti“ ant jų“, – pabrėžė laidos dalyvis.

S. Čaplinskas taip pat sakė, kad panašu, jog tol, kol neturime vakcinos, kuri užkirstų kelią apskritai užsikrėtimui šia liga, tol vis turėsime susirgimų.

„Reikia pasistengti kalbėti ne tik apie skiepus, bet ir maksimaliai pasistengti vasarą sustiprinti bendrą imunitetą. Antras dalykas – vis tik pasistengti išvengti užsikrėtimo“, – kalbėjo ekspertas.

„Jei kalbėtume apie privalomas priemones, tai manau, kad reikia kalbėti su žmonėmis: aiškinti, kodėl vienaip ar kitaip reikia elgtis, galbūt, kad tam tikros privalomos priemonės galėtų būti organizacijoms, patalpoms – peržiūrimos higienos normos ir reikalavimai dėl patalpų vėdinimo, dezinfekcijos, oro ventiliavimo sistemos, galų gale renovacijos ar esančių filtrų, kur jie yra, priežiūros, valymo“, – vardijo pašnekovas.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su S. Čaplinsku galite klausyti čia: