„S. Kacas man prisipažino, kad M. Puidokui iš savo lėšų yra davęs 20 tūkstančių eurų – kaip investiciją į M. Puidoką už jo, kaip Seimo nario, palankumą ateityje esant poreikiui“, – per apklausą nurodė tuometis Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovas Olegas Smirnovas (Oleg Smirnov).
Kada pinigai galėjo būti perduoti, O. Smirnovas negalėjo nurodyti, nes esą S. Kacas apie tai nenorėjo kalbėti.
„Jis nėra labai atviras, išsamiai nepaaiškino kaip, kur ir kada pinigai buvo perduoti M. Puidokui, tačiau savo kalba atvirai leido suprasti, kad tokiu būdu „investavo“ į M. Puidoką, kad šis veiktų verslo interesais“, – teigiama oficialiai teisėsaugos pareigūnų užfiksuotuose O. Smirnovo parodymuose. Tiesa, pareigūnams tokių įrodymų tyrimo metu nepavyko surinkti, o M. Puidokas į klausimus vengė atsakyti, nekalbus buvo ir S. Kacas.
Liudytojas taip pat prisiminė, kad praėjusių metų kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, paskambinęs S. Kacas paprašė surinkti dokumentus, kuriuos jis, kaip tuometis Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas, buvo rašęs valstybės institucijoms, ir paprašė atvežti į Kauno centre esančius namus.
„Sutapimas ar ne, tačiau tą kartą, visai neplanuotai S. Kaco namuose sutikau Seimo narį M. Puidoką ir jo padėjėją K. Motiečių, – sakė liudytojas. – Aš atidaviau dokumentus ir išvažiavau. Tada supratau, kad dokumentai reikalingi buvo dėl to, kad M. Puidokas galimai pradėjo spręsti klausimus, už ką jam S. Kacas davė 20 tūkst. Eur.“
Seimo narį verslininko namuose matė ne pirmą kartą
O. Smirnovas taip pat pabrėžė, kad „apie pinigų perdavimą M. Puidokui“ jis sužinojo tik iš paties S. Kaco, o šio namuose Seimo narį bei tuometį jo padėjėją matė ne pirmą kartą.
Vyro teigimu, šio susitikimo metu jis papasakojo, jog lošimų verslo atstovai siekia neribotam laikui atidėti Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, draudžiančių eksploatuoti į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą nesujungtus automatus, įsigaliojimą, kuris buvo numatytas nuo lapkričio 1 d.
„Papasakojau, kad rašiau raštus įstaigoms, bet jokios teigiamos reakcijos nesulaukta, – apklausos metu kalbėjo O. Smirnovas. – M. Puidokas buvo nustebęs, kad nei Seimo nariai, nei Vyriausybė ar ministerijos tinkamai nereaguoja į problematiką, teisinosi, jog tai galėjo įvykti dėl išaugusių darbų karantino laikotarpiu. M. Puidokas pasakė, kad jam ši tema yra įdomi ir jis pasidomės šiais klausimais, taip pat paragino nenuleisti rankų ir toliau rašyti raštus Seimui, Vyriausybei, pakartoti verslo poziciją.“
Liudytojas taip pat pridūrė, kad šio susitikimo metu jis ant stalo padėjo savo vizitinę kortelę, kurią paėmė K. Motiečius. Vėliau, kaip paaiškėjo, tuometis M. Puidoko padėjėjas šią kortelę rodė parlamentarui M. Maldeikiui, kai šiam pasiūlė 50 tūkst. Eur kyšį. Be to, kaip teigė M. Maldeikis, M. Puidoko padėjėjas jam buo užsiminęs, kad „užsakovai kyšiams gali skirti 3 milijonus eurų“.
„Siejo kaip rinkėjo ir politiko santykiai“
Kad bandė papirkti Seimo narį M. Maldeikį, buvęs M. Puidoko padėjėjas pripažino, tačiau pažymėjo, kad tai tebuvo kvailystė: „Įtikėjau ir įsijaučiau į vaidmenį, kad verslas nukenčia.“
Už pasiūlymą duoti kyšį 4,9 tūkst. Eur baudos sulaukęs K. Motiečius apklausos metu sakė, kad su lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vadovu maždaug prieš pusantrų metų jį supažindino M. Puidokas, o vėliau su politiku lankėsi šio namuose.
K. Motiečius taip pat aiškino kad nieko nežinojo apie politiko ir verslininko finansinius ryšius, taip pat nežinojo, ar lošimų bendrovės vadovas rėmė Darbo partiją, kuriai priklausė M. Puidokas, nes jis tuo metu buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu.
„S. Kacas susitikimo metu paklausė, ar galėčiau atkreipti kitų politikų dėmesį į, jo teigimu, neteisingą teisės projekto siūlymą, kuriame yra sakoma, kad lošimų automatus iki metų pabaigos, reikėtų sujungti į taip vadinamą bendrą tinklą, jis teigė, kad dėl koronaviruso krizės neturi jokių pajamų, už patalpų saugojimą yra tik nuostoliai, – apklausos metu kalbėjo K. Motiečius. – Jis teigė, kad verslas taip ilgiau netemps, nes sutaupytos lėšos iš anksčiau sparčiai senka. S. Kacas pabrėžė, kad lošimų aparatų apjungimo žala galėtų siekti apie 700-800 tūkst. Eur dydį, sakė, kad sektoriui yra gyvybiškai svarbu atidėti įstatymą metams ar keliems, nes kiekvieną mėnesį jie patiria tik nuostolius.“
Anot įtariamojo, „S. Kacas prašė mūsų dėti visas pastangas į tai, kad būtų bendraujama dėl minėto įstatymo priėmimo žalos“.
„Taip pat buvo įvardinta, kad sektorius galėtų skirti 50 tūkst. Eur – omenyje turėta, jog ši suma būtų skirta man ir M. Puidokui“, – K. Motiečius pažadėjo, kad „esant progai“ pasistengs atkreipti dėmesį į šią problemą – esą kad „per klaidą nebūtų žlugdomas verslas“. Tiesa, jis tikino, kad verslininkas pinigų teisiogiai nesiūlė.
„Jei nenori, tai nenori, mes nepriversime“
Seimo nario padėjėjas tikino, kad S. Kacui niekuo neįsipareigojo, tik pagal savo galimybes pažadėjo šio iškeltą problemą paviešinti.
Dabar jau buvęs parlamentaro padėjėjas tyrėjams taip pat nurodė, kad keleto susitikimų metu dalyvavo ir O. Smirnovas, „kuris buvo pristatytas kaip verslo partneris ir asociacijos vadovas“.
„O. Smirnovas iš esmės atkartodavo tuos pačius argumentus kaip ir S. Kacas, tačiau jis nekalbėdavo apie pinigus“, – teigė K. Motiečius.
„Mes kartu svarstėme, su kuriais Seimo nariais būtų galima apie šį įstatymą kalbėtis, buvome aptarę M. Maldeikį kaip galimą kandidatą“, – prisipažino jis.
M. Puidoko padėjėjas pridūrė, kad praėjusių metų balandžio 27 d. Seime sutiko M. Maldeikį ir pakvietė pasikalbėti.
„Įėjęs į jo kabinetą atviru tekstu paklausiau, ar šis žino apie minėtą įstatymo projektą ir Lošimų asociacijos prašymą, nes jie kreipėsi į visas institucijas, bet M. Maldeikis atsakė, kad į šį įstatymą yra labai mažai įsigilinęs ir žino tik tiek, kiek ir kiti frakcijos nariai“, – K. Motiečius sakė, kad pokalbio metu jis ant popieriaus lapelio parašė „50 K“ ir perdavė M. Maldeikiui.
„M. Maldeikis paėmė tą lapuką, pažiūrėjo, bet man nedavė jokio atsakymo, tik paminėjo, kad, šio manymu, būtų sudėtinga informuoti kitus apie minėto įstatymo svarbą, taip pat paminėjo, kad gali būti nesuprastas kitų kolegų“, – įtariamojo teigimu, politikas taip pat pridūrė, jog nespėtų įsigilinti į kilusią problemą.
Be to, K. Motiečius tyrėjams prisipažino, kad M. Maldeikiui parodė iš O. Smirnovo gautą vizitinę kortelę, o pinigų, kuriuos siūlė, net neturėjo. O paskui apie nesėkmingai pasibaigusį pokalbį papasakojo M. Puidokui.
„Jei nenori, tai nenori, mes nepriversime“, – M. Puidoko žodžius citavo K. Motiečius.
Sulaukė verslininko priekaištų: nieko nepadarėte
Anot įtariamojo, kitą kartą su M. Maldeikiu jis kalbėjosi tik po mėnesio, kai atsitiktinai šį sutiko Seimo koridoriuose – esą tuomet politikas pasidomėjo, kaip klostosi reikalai dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto.
Kad nepagelbėjo S. Kacui, vėliau iš šio K. Motiečius ir M. Puidokas buvo sulaukę prikaištų: „S. Kacas mums išsakė priekaištus, kad mes nieko nepadarėme, tačiau mes atsakėme, jog padarėme tai, ką galėjome.“
Tuometis Seimo nario padėjėjas taip pat pridūrė, kad jeigu S. Kacas būtų perdavęs pinigų, tai jais būtų paremtas Darbo partijos Kauno skyrius: „Tai būtų didelis laimėjimas skyriui.“
Bet K. Motiečius taip pat turėjo asmeninių interesų – jis vylėsi, kad padėdamas S. Kacui po dviejų metų sulauks šio paramos, kai dalyvaus Kauno miesto tarybos rinkimuose.
„Logiška, kad kiti Seimo nariai taip pat bendravo su S. Kacu, šis yra minėjęs Sergejų Jovaišą“, – pridūrė šis.
Maldeikis: sakė, kad kyšiams gali skirti 3 mln. Eur
Tuo metu M. Maldeikis tyrėjams aiškino, kad K. Motiečius už 50 tūkst. Eur kyšį norėjo, jog jis įkalbėtų savo frakcijos narius, kad lošimų verslo atstovams nepalankus įstatymo projektas būtų sustabdytas Seime.
„Aš jam nieko nežadėjau, tik išklausiau, o jis, pamatęs mano reakciją, pradėjo kalbėti nerišliai, matėsi jo neužtikrintumas“, – sakė M. Maldeikis, tą pačią dieną apie gautą pasiūlymą informavęs STT pareigūnus.
O po mėnesio įvykusio kito pokalbio metu politikas iš K. Motiečiaus išgirdo, kad lošimų verslo atstovai kyšiams yra pasiruošę skirti net 3 mln. Eur, o būtent šio klausimo sprendimui planavo skirti 500 tūkst. Eur kyšiams.
Be to, kaip nurodė M. Maldeikis, pokalbio metu K. Motiečius užsiminė apie kitą parlamentarą, kuris esą už reikalingo įstatymo priėmimą „gavo sumą, kuri atitinka 2 kambarių buto kainą“.
Tuo metu Seimo nario M. Puidokas su pareigūnais nebendradarbiavo – apklausos metu pareiškė, kad „šiuo metu pozicijos dėl sutikimo ar nesutikimo būti apklaustam neišreikš“.
STT: Puidokas verslininkui teikė informaciją
Ne itin kalbus buvo ir lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vadovas S. Kacas, kuriam įtarimai buvo panaikinti ir jis šiame baudžiamajame procese buvo tik liudytojas. Apklausos metu jis pareiškė, kad nei su M. Puidoku, nei su tuomečiu jo padėjėju K. Motiečiu apie Azartinių lošimų įstatymo sustabdymą nebuvo kalbėjęs, bet pripažino, kad bendraudavo su M. Puidokiu „įvairiais klausimais“. Kokiais, Delfi.lt bandė paklausti verslininko, bet jis į skambučius neatsiliepė.
Tyrimo metu STT agentai apžiūrėjo S. Kaco mobiliojo ryšio telefoną ir nustatė, kad naudodamasis programėle „Signal“ jis bendravo su M. Puidoku.
„Bendravimo turinys neužfiksuotas, – nurodo tyrėjai. – Taip pat užfiksuota, kad M. Puidokas teikė S. Kacui informaciją, kurią sužinojo kaip Seimo narys, apie statistinius duomenis dėl susirgimų dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams ir azartinių lošimų ir lažybų.“
STT agentai taip pat apklausė ne vieną Seimo narį, tarp jų – ir S. Jovaišą, kuris yra ilgametis S. Kaco draugas.
S. Jovaiša tikino, kad pastaraisiais metais su S. Kacu bendravo labai retai, tačiau neslėpė, jog buvo sulaukęs verslininko prašymo.
„Man paskambinęs S. Kacas pasiteiravo dviejų klausimų – pirma, paklausė, ar galima nukelti artimiausiu metu turinčias įsigalioti Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, pagal kurias lošimų verslu užsiimančios bendrovės turėjo į bendrą valstybinę kontrolės informacinę sistemą sujungti jų naudojamus automatus, o antra – teiravosi, kada lošimų verslą palies atlaisvinimai, bus panaikinti karantino metu taikomi apribojimai, – tyrėjams sakė Seimo narys. – S. Kacas nurodė, kad dėl karantino taikymo lošimų verslas patyrė didelių finansinių nuostolių, o lošimų automatų sujungimas į vieningą kontrolės informacinę sistemą kainuoja papildomus kaštus.“
S. Jovaiša prisipažino, kad vieno pokalbio metu S. Kacas kritikavo svarstymui Seime pateiktus projektus, kuriais padidinamas mokesčio tarifas loterijoms.
„Jis nurodė, jog įstatymai buvo parengti netinkamai, kėlė klausimą, kam kilo tokia idėja parengti tokius projektus, – S. Jovaiša neslėpė, kad pokalbio metu S. Kaco paprašė pateikti argumentus, nes norėjo atmesti priešininkų argumentus. – Norėjau padėti projekto autoriui apginti pateiktus pakeitimus. Jis man elektroniniu paštu atsiuntė tuos argumentus, juos atspausdinau ir norėjau pateikti įstatymo autoriui, bet Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje buvo nuspręsta dėl šių projektų kreiptis išvados į Vyriausybę, todėl klausimo svarstymas buvo atidėtas.“
S. Jovaiša teigė, kad daugiau jokių prašymų iš S. Kaco nesulaukė, taip pat neturėjo jokios naudos, tačiau pripažino, jog pagal Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas nebuvo deklaravęs savo santykių su S. Kacu.
„Aš jo veiklos nevertinau kaip siūlymo imtis kokios nors iniciatyvos teikiant įstatymų papildymų ar pakeitimų projektus“, – pridūrė politikas.
Tyrimo metu STT agentai taip pat išklausė daugybę pokalbių – baudžiamojoje byloje yra įrašyti ir pokalbiai, kai K. Motiečius bendravo su kitu M. Puidoko padėjėju. Tuo metu K. Motiečius jau galėjo būti grąžintas atgal į darbą Seime, bet tam pasipriešino Seimo narys.
„Tai nesvarbu, čia yra mūsų reikalai. Tai teisininkais, tegu, tegu teisininkam pasako apie savo pinigus, pasako, kur tuos pinigus, apie penkišimtines kupiūras, apie važiavimus, apie vis... viskas yra sufiksuota. Apie paskutinį, vieną iš paskutiniųjų susitikimų su Kacu. Ką jam sakė ir kaip sakė. <...>?“ – apie M. Puidoką savo kolegai kalbėjo K. Motiečius.
Kodėl skirta tokia maža bauda?
Seimo narys M. Maldeikis yra viešai sakęs, kad jį nustebino Generalinės prokuratūros sprendimas teismui siūlyti K. Motiečiui 100 MGL (5 tūkst. Eur) baudą – jo teigimu, 10 kartų mažesnis baudos dydis nei siūlyta kyšio suma siunčia blogą signalą visuomenei apie galimybę papirkti Seimo narį.
„Tai kuria labai keistą precedentą ateičiai ir siunčia labai blogą signalą visuomenei. Tikiuosi prokuratūros aiškaus susidariusios situacijos išaiškinimo ir pagal tai spręsiu tolesnius savo veiksmus“, – teigė politikas.
STT ir Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis įvertinusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Giedrė Telksnienė baudžiamajame įsakyme nurodė, kodėl K. Motiečiui skirta tokia bauda. Anot teismo, parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. Motiečius „padarė sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas, padarytas siekiant pagerinti verslo padėtį Lietuvoje, konkretiems asmenims nusikaltimu žala nepadaryta, tačiau pasiūlyto kyšio suma yra ženkli, net kelis kartus viršija 250 MGL dydį.“
Anot teisėjos, byloje nėra nustatytas K. Motiečiaus gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui piniginė išraiška.
„Tačiau akivaizdu, jog ji negalėtų būti mažesnė, nei K. Motiečiaus pasiūlytas 50 tūkst. Eur vertės kyšis, atitinkantis 1 000 MGL, – pabrėžė teismas. – Kita vertus, kaltinamasis parodė, kad neturėjo M. Maldeikiui siūlytų pinigų, nurodytą sumą tiesiog sugalvojo, manydamas, kad lošimų verslui ji nebūtų itin didelė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.“
Anot teismo, realiai neegzistuojančio kyšio sumos pasiūlymas yra mažesnio pavojingumo nusikaltimas, todėl baudos pagal įstatymo nuostatas paskyrimas būtų neadekvatus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, iš esmės neatitiktų teisingumo bei protingumo principų ir užtikrintų tik vieną iš įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų – nubaudimą.
Teismas nusprendė K. Motiečiui skirti minimalią baudą – 5 tūkst. Eur, bet kadangi tuometis Seimo nario padėjėjas dieną praleido už grotų, ji buvo sumažinta iki 4,9 tūkst. Eur.
