– Ar jau galime ilgesniam laikui pamiršti žodį „karantinas“?
– Ilgesniam laikui pamiršti kokius nors žodžius sunkoka, kol dar yra pandemijos režimas.
Pandemijos režimas yra visame pasaulyje. Jis dar neatšauktas ir nežadama kol kas jo atšaukti, kadangi bendras epidemiologinis vaizdas nedžiugina, omikron atvejų daugėja. Kaip tik PSO informuoja šalis nares, kad būtų labai sustiprintas budrumas, išaiškinta gyventojams, kodėl kaukės uždarose patalpose apsaugo nuo virusų, kodėl reikėtų toliau palaikyti patalpų ventiliaciją, dezinfekciją, vengti uždarose patalpose susibūrimų, juo labiau, kad viruso mutacija yra intensyvi.
Žinoma, tikimės, kad greitai turėsime dvivalentę vakciną, kuri padės apsisaugoti nuo kylančios bangos ir bereikalingų mirčių.
Jeigu epidemiologinis vaizdas bus blogėjantis, šalių narių arsenale priemonės, kurios klasikiniu būdu taikomos ir per dvejus metus jau buvo pritaikytos, lieka tos pačios. Taigi, karantino galimybė, jeigu kur nors protrūkis bus milžiniškas, išlieka.
– Kada tikimasi turėti dvivalentę vakciną nuo šio koronaviruso?
– Tokie optimistiniai prognostiniai samprotavimai yra, kad lyg šį rudenį. Keletas gamintojų teigia, kad jau praktiškai turėtų būti pradėta masinė gamyba.
– Kuo dvivalentė vakcina turėtų būti efektyvesnė už dabar turimas?
– Ji parengta, remiantis ir Uhano viruso genotipu, ir viena iš omikron versijų. Jau yra platforma, kuri leido sukurti virusą nuo delta atmainos plėtros ir bus praturtinta omikron atmaina.
Šiuo atveju, kadangi cirkuliuoja labai įvairios atmainos pasaulyje. Turint mintyje, kad PSO kuruoja visus kontinentus, Afrikoje yra labai žemas skiepų lygis ir ten cirkuliuoja ne viena atmaina. Ir kitur pasirodo žinių, kad atsiranda naujos versijos. Taigi, dvivalentė vakcina tikrai padėtų efektyviau valdyti viruso protrūkį ir mutacijas.
– Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad nuo rugpjūčio pradžios planuojama ketvirtąja COVID vakcinos doze leisti skiepytis ir asmenims nuo 60 metų. Anksčiau šį mėnesį tokią rekomendaciją pateikė ir Europos vaistų agentūra. Kaip vertinate tokią rekomendaciją?
– Tai rekomendacija, kurią pateikė ir PSO, jos mokslininkų kolektyvas. Tai yra visiškai teisinga, juo labiau, kad šis virusas, ši atmaina labai pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Kadangi vyresnio amžiaus žmonės buvo anksčiau skiepyti, tai susidaro ilgesnis laiko tarpas, kai imuninis atsakas silpnėja ir virusas atakuoja šio amžiaus žmones daug agresyviau ir jie ilgiau serga. Žinoma, mirčių skaičiai šioje amžiaus grupėje yra patys didžiausi. Taigi, rekomendacija yra visiškai pagrįsta epidemiologiniais, klinikiniais duomenimis. Visiškai akivaizdu, kad toks kelias ketvirtam pasiskliepijimui yra moksliškai pagrįstas.
– Tuo metu onkoimunologas Marius Strioga portalui „Delfi“ sako, kad dabar didelio poreikio skiepytis vyresniems nėra, nes, jei skiepysime dabar, tikėtina, kad reikės dar kartą, o per dažnas skiepijimas nėra gerai – gali sukelti imuninį išsekimą. Kaip jūs reaguojate į tokį komentarą?
– Šis komentaras yra gana bendro pobūdžio. Bendro pobūdžio taisyklė yra ta, kad, jeigu pasiskiepijai, priklausomai nuo to, kada tai įvyko, yra tam tikras laiko tarpas, kada neverta skubėti, nes po paskiepijimo imuninis atsako lygis yra aukštas. Tuo atveju vėl papildomai skiepijantis tai iš tiesų gali pertempti imuninę sistemą. Taigi, daktaro M. Striogos komentaro logika yra pagrįsta.
Tačiau ministras A. Dulkys minėjo, kad reikia paskatinti tuos vyresnius asmenis, kurie patys pirmieji buvo paskiepyti ir kurių skiepijimosi efektyvumas ir imuninio atsako lygis yra žemas, jau atvėsęs. Tuo atveju nesusidursime su imuninio atsako pertempimo problema.
– Žvelgiant plačiau į skiepijimą, jūsų nuomone, kaip per daugiau per metus nuo visuotinio skiepijimo pradžios pasikeitė požiūris į vakcinaciją apskritai, kalbu apie ne tik skiepus nuo COVID-19 viruso, bet ir nuo kitų, pvz., tymų?
– Palietėte temą dėl kurios praeitą savaitę visame pasaulyje PSO buvo išplatintas bendras specialistų, epidemiologų pareiškimas, įvertinantis visą imunizacijos eigą visoje planetoje.
Reikia atkreipti dėmesį į ypatingą nerimą keliančius faktus: bendras imunizacijos lygis, ypač vaikų, nukrito visose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą. Tai yra labai grėsminga, ypač vaikams. Skiepijimas nuo kokliušo, difterijos, stabligės ir kitų ligų yra ženkliai sumažėjęs. Tai – neišpasakytą nerimą kelianti žinia, kurią reikia perduoti tėvams, seneliams, visuomenei. Esant tokiom bangom su omikron, tokiai situacijai, kada pandeminis režimas dar išlieka, turėti protrūkius dar ir tymų, kitų infekcijų, ypač vaikų, būtų be galo skaudu, jeigu tektų matyti naujas netektis ir naujas susirgimų bangas.
Mes išties dar kartą kartojame, kad imunizacijos programą vyriausybės vykdo prastai. Yra ir informacinės sklaidos, ir komunikacinės strategijos bėdos, ir nusistatymai prieš vakcinas, ir gandai – begalės priežasčių, kodėl taip atsitiko. Be to, reikia pasakyti, kad sveikatos apsaugos sistema, dirbdama pandemijos sąlygomis, yra perkrauta. Beveik 2–3 metus yra labai sudėtingos darbo sąlygos pediatrams, šeimos daktarams, milžiniški krūviai, trūksta medicininio personalo – labai nerami bendra situacija.
Visuomenė irgi turėtų susirūpinti, kas atsitiks, jeigu be bėdų, kurias sukelia COVID mutacijos, turėsime ir protrūkius ligų, kurias anksčiau buvome suvaldę pakankamo lygio imunizacijos valdikliais.
– Koks būtų vienas dalykas, kurį galėtų Vyriausybė galėtų daryti geriau, kalbant apie vakcinacijos kampanijas, skatinimą skiepytis pirmiausia nuo COVID-19?
– Neabejotinai pastoviai sekti visuomenės nuotaikas ir pastoviai koreguoti komunikacinę programą ir informacinę strategiją – būtinai išplėsti šias priemonių grupes, dinamiškai palaikyti budrumą ir įtikinti sąmoningą visuomenės dalį kartu prisidėti prie protrūkių augimo sumažinimo.
Jeigu visuomenė nesisaugo, jeigu požiūris į įprastas priemones darosi atmestinas, ką tada gali padaryti vien sveikatos apsaugos darbuotojai? Nedaug, jeigu žmonės patys nekreips dėmesio.
Todėl be galo svarbu turėti gerą dialogą su visuomene ir pateikti informaciją taip, kad įtikintų informacijos svarbumu ir visuomenės aktyviu dalyvavimu, valdant šią pandemiją ir apsisaugant nuo naujų protrūkių nuo tokių ligų, kurias anksčiau laisvai suvaldėme vakcinuodami vaikus ir paauglius.
– Pandemijos pradžioje dar nežinojome, kaip vertinti šią ligą: vieni sakė, kad tai – eilinis peršalimas, kiti kvietė neapsigauti ir saugotis rimčiau. Sveikatos apsaugos ministerija COVID-19 prilygino sezoniniam virusui. Kaip dabar reikėtų žiūrėti į COVID-19 ligą?
– Aš tikrai norėčiau pasakyti, kad nežinau, kokiu kontekstu naudojamas žodis „sezoninė liga“, kai COVID protrūkiai, kaip matote, įvyksta ir vasarą. Logiką, kokio sezono metu galimas dažnesnis susidūrimas su šia liga, sunku pasakyti, juolab, kad pasauliniu mastu vaizdas yra neišpasakytai margas. Todėl PSO perspėja, kad dar nereikėtų kol kas kalbėti apie endemijas, sezoniškumus, nes modeliavimas yra sunkus ir sunku ką pasakyti.
Šiuo metu užkrato skaičiai didėja visame Europos regione. Taigi sunku pasakyti, kaip suprasti tą sezoną.
Reikia turėti mintyje, kad tai nėra paprasta liga, nes nuo jos mirštama. Tai turi suprasti kiekvienas.
Tas žmogus, kuris patenka į rizikos grupę, turi dar labiau suvokti, kad jam tas susidūrimas gali pasibaigti fatališkai. Negali būti atsainaus požiūrio. Mirčių skaičius turi įtikinti, kad požiūris turi būti rimtas.
Dar vienas dalykas yra „ilgasis kovidas“, arba pokovidinio sindromo reikalai, kai ir šiuo metu persirgusiems žmonėms porą mėnesių jaučiamas kosulys, nuovargis ir visa kita. Labai sunku pasakyti, kokios kvėpavimo takų komplikacijos dar gali būti.
2–3 metai yra per trumpas laikas pasakyti, kokią įtaką tai daro žmogaus sveikatos būklei ilgesniam laikotarpiui. Todėl požiūris turi būti rimtas ir labai atsakingas.
– Kai kurie medicinos specialistai neabejoja, kad beždžionių raupai jau buvo arba yra Lietuvoje. Mes girdėjome apie naujus atvejus Estijoje. Ar tai – naujas virusas su kuriuo reikės kovoti?
– Matote, šis virusas nėra naujas. Jis ne tiek užkrečiamas, kaip virusai, kurie turi visiškai kitokią epidemiologinę charakteristiką.
Beždžionių raupai yra žinomi jau seniai. Nauja yra tai, kad atsirado perdavimas iš žmogaus žmogui. Šiuo atveju tam tikros socialinės grupės dažniau užsikrečia ir perduoda viena kitai šitą virusą.
Ši liga žinoma gerai. Yra sukurta tam tikra vakcina. Akivaizdu, kad tai nėra tokiu didelio išplitimo pavojumi pasižyminti liga. Todėl suprantama – budrumas turi būti, tam tikrų grupių informavimas turi būti. Turi būti informacinė kampanija praversta, kad žmonės suvoktų, kad tai gali būti perduodama iš žmogaus žmogui.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Pozicija“ galite perklausyti čia:
