Sulaukta informacijos, kad šalyje dirba dešimtys aukšto rango teisėsaugos pareigūnų, bendradarbiaujančių su Rusija. Dėl to jau užregistruota per 650 baudžiamųjų procesų dėl išdavystės ir bendradarbiavimo.
Daugiau nei 60 Ukrainos prokuratūros ir saugumo tarnybos darbuotojų liko okupuotose teritorijose, sakoma, kad ir bendradarbiavo su Rusija.
Šį ir kitus su karu Ukrainoje susijusius klausimus „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aptarė vienas iš Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjų specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys.
Kalbos apie dvigubus agentus – vieša paslaptis
A. Navys neskubėjo vertinti kalbų apie aukštų Ukrainos pareigūnų atleidimus, nepaisant to, kad tai paskelbė didžiosios naujienų agentūros, besiremdamos paties V. Zelenskio spaudos centro pranešimu. Esą pats Ukrainos prezidentas dar nėra iki galo nusprendęs juo atleisti.
Vis tik žinia apie tam tikrų Ukrainos pareigūnų bendradarbiavimą su Rusija esą jokia naujiena.
„Prasidėjus invazijai prieita iki to, kad Rusija intensyviai reaguoja, išnaudoja turimus arba turėtus ryšius tiek saugumo tarnybose, tiek karinės žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos struktūrose, kad visų pirma galėtų surinkti jautrią, svarbią, slaptą informaciją apie ukrainiečių planus.
Kita vertus žinoma, kad tam tikri asmenys struktūrose yra gavę nurodymus tam tikrą dieną, valandą imtis veiksmų – konkrečiai perimti tam tikrų regionų arba administracinių vienetų kontrolę.
Iš esmės tai yra vienas iš karo elementų, vienas iš tokių svarbių operacinių, kaip galima įvardinti, tikslų, kurių Rusija tikrai siekia ir sieks ateityje“, – komentavo karininkas.
Anot jo, džiugina tai, kad tokie žmonės išsiaiškinti ir nurodyta imtis atitinkamų veiksmų: arba atleisti tuos pareigūnus, arba imtis baudžiamojo persekiojimo.
A. Navys neabejoja, kad ir šiuo metu tiek žvalgybos, tiek kitose Ukrainos struktūrose yra dvigubų agentų, kurie galimai yra lojalūs ne tik savo valstybei, bet taip pat ir Rusijai: „Be abejo, kai tokios dvi artimos šalys pakankamai ilgą laiką turėjo glaudžius santykius, iš esmės tą pačią kalbą, atskirti gerai paruoštus agentus yra tikrai sudėtinga. Taip, yra jų ir dabar – tuo neabejojame. Tam reikalinga kontražvalgyba, kuri savo darbą ir daro“.
Kartu laidos pašnekovas pridūrė, kad informacija apie žvalgybos vadų bendradarbiavimą su Rusija – vieša paslaptis. Ji sklandė įvairiuose Ukrainos sluoksniuose.
„Tačiau į visus tuos dalykus reikia žiūrėti labai atsargiai: ar tai yra tiesiog priešo paskleista propaganda, dezinformacija, kad būtų diskredituoti tokie aukšto rango vadovai, ar iš tiesų jie kažkiek bendradarbiauja su Rusija, padėdami jai siekti užsibrėžtų tikslų“, – sakė A. Navys, pridūręs, kad tai yra labai įslaptinta informacija. Jeigu tikslesnė informacija ir bus paskelbta viešai, tai sužinosime ne greitai.
Miestų užėmimas – sąlyginis
A. Navys skeptiškai vertino ir pranešimus apie paskelbtą vadinamą Rusijos pauzę kariniuose veiksmuose bei tariamus naujus šios šalies kariuomenės veiksmus.
„Tiesą pasakius, labai skeptiškai žiūriu į pranešimus, kuriuos mes girdime ir paskui analizuojame iš Kremliaus. Bet kokia informacija, kurią mes išgirstame iš Sergejaus Šoigu ar bet kokio kito Kremliaus atstovo, a priori yra kaip melas, kaip propaganda geriausiu atveju, kaip dezinformacija. Pasakyti, kas ten vyksta, vargu, ar galime“, – pastebėjo specialistas.
Abejojo jis ir dėl operatyvinės pauzės.
„Tikroji pauzė buvo tada, kai nepavyko paimti Kyjivo, nepavyko paimti Odesos per pirmas kelias, galbūt 10 invazijos dienų.
Toliau mes matėme, kai iš tiesų toks greitas rusų ir baltarusių puolimas išsikvėpė ir galiausiai rusai buvo priversti atsitraukti nuo Kyjivo, perkelti savo pajėgas į rytus ir pietryčius. Ten mes, matyt, būtume galėję kalbėti apie operatyvinę pauzę. Dabar jos tiesiog nematau.
Tai, kad ant žemės veiksmai sulėtėjo po Lysyčansko ir Severodonecko užėmimo, nereiškia, kad yra pauzė. Toliau vyksta karas maždaug per pusę fronto linijos – virš tūkstančio kilometrų. Yra aviacijos smūgiai, artilerija. Beje, šis karas yra labai pasižymintis artilerijos veiksmais. Jeigu matome, kad klasikoje užimami miestai ar tam tikri objektai, čia mes matome skirtingą vaizdą, kad tas užėmimas yra sąlyginis. Čia priešai arba ukrainiečiai atsitraukia iš gyvenviečių. Iš esmės miesto arba taško gynimas nebetenka prasmės dėl to, kad yra sunaikinta infrastruktūra, inžinerinės užtvaros, gynybinės užtvaros. Tiesiog ukrainiečiai atsitraukia, rusai užima.
Arba atvirkščiai – jeigu imsime pietus, ką mes matome ties Chersono miestu, kur gyvenvietės išvaduojamos, rusai atsitraukia, neatlaikydami spaudimo, susijusio su artilerijos ir kita ugnimi. Operatyvinė pauzė, sakyčiau, yra sąlyginė“, – įvertino A. Navys.
Karščiausi Ukrainos taškai
Pasak laidos pašnekovo, iš daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų fronto linijos arba tos linijos, kurioje yra rusų kariai, maždaug virš tūkstančio kilometrų ruože vyksta aktyvūs veiksmai: nuolatos kas kažkiek laiko šaudoma artilerija arba vyksta aviacijos antskrydžiai.
„Pavyzdiniai veiksmai, žinoma, yra dviejose vietose, stebint iš spaudos, bet nežinome, kokia yra iš tikrųjų taktinė situacija ant žemės. Nedrįsčiau labai atvirai kalbėti, nes aš tų detalių galiu nežinoti, o spręsti iš spaudos, iš viešų šaltinių yra neprofesionalu.
Bet, ką mes matome iš tiesų, tai tas smarkus apšaudymas, kuris vyksta šiaurės rytuose, aš kalbu apie Kramatorską, Slovjanską, Siversko miestą, Soledarą ir Bachmutą – ten yra pagrindiniai veiksmai, kuriais priešas, Rusija, stengiasi iš esmės išstumti gynėjus, galvoja, matyt, apie visos Donecko srities okupaciją ir užbaigti tai Luhansko srities okupacija“, – pasakojo A. Navys.
Kitas taškas, į kurį specialistas atkreipė dėmesį, yra Zaporižia, kurią Rusija nori paskelbti „liaudies respublika“.
„Be abejo, tam, kad tai padarytų, jiems reikia užimti visą sritį ir ten aktyvūs veiksmai iš tiesų stebimi“, – teigė A. Navys.
Atsargos karininkas atkreipė dėmesį ir į aktyvius ukrainiečių veiksmus Ukrainos pietuose prie Chersono, kur jie bando išstumti Rusijos pajėgas iš gynybinių pozicijų.
„Ten, be abejo, artimiausiu metu turėtume tikėtis aktyvesnių partizanų veiksmų, nes be partizaninio karo pasiekti reikšmingesnių pergalių būtų pakankamai sudėtinga.
O ištisai palei fronto liniją arba ten, kur yra giliau užnugaryje Rusijos okupuotų teritorijų, sakyčiau matyčiau labai racionalius, teisingus karine prasme veiksmus, tai yra, tiek naująja toliašaude artilerija, tiek diversinių grupių pagalba, specialiųjų operacijų pajėgų pagalba naikina rusų logistinius punktus – aprūpinimą šaudmenimis, kuru ir taip toliau, žinoma, vadavietes, ryšių centrus, kas yra labai svarbu, siekiant suvaldyti tą spaudimą, kurį iš tiesų mums galbūt netgi norėtųsi matyti sumažėjusį, bet, deja, ukrainiečių kariams, kurie yra ant žemės, taip neatrodo“, – sakė A. Navys.
Jo teigimu, Rusija rimtų nuostolių tikrai patiria, o toliašaudė artilerija veikia: naikinami sandėliai, logistikos punktai, ryšių punktai, valdymo struktūros.
„Tačiau gyvosios jėgos nuostolių, tokių, kokius matėme pradžioje, dabar nebėra. Rusai tikrai mokosi. Mokosi, beje, ir ukrainiečiai.
Mes negirdime iš ukrainiečių pusės skelbiamų nuostolių, negirdime iš ukrainieičių pusės pasisakymų, kad kažkas nepasisekė ir mūsų gynėjai patyrė nesėkmę. Mes girdime tik apie pergalingus momentus, kai sunaikinamos gyvosios jėgos ar mechanizuotų dalinių susitelkimo vietos. Tai atrodo labai sėkmingai. Bet, paradoksas, jeigu tokie sėkmingi, tai kodėl ukrainiečiai atsitraukia iš Lysyčansko ir Siverskodonecko. Mes matome, kad okupanto kontroliuojama teritorija po truputį, bet didėja. Turime suprasti, kad vyksta informacinė kova iš abiejų pusių“, – pastebėjo A. Navys.
Rusija dar negyvena karo režimu
A. Navys sakė, kad ukrainiečiams šiame kare nuo pat pradžių labai pasitarnavo Vakarų šalių tiekiama ginkluotė.
„Jeigu ne duodama Vakarų ginkluotė, mes, ko gero, matytume visiškai kitokį vaizdą negu dabar.
Nuo pat invazijos pradžios buvo tiekiama ginkluotė, kuri yra žymiai pažangesnė negu turi patys ukrainiečiai, negu turi patys rusai. Aš kalbu apie prieštankinę, priešlėktuvinę ginkluotę“, – patikslino atsargos karininkas.
Anot jo, iš Vakarų šalių siunčiama ginkluote padeda Ukrainai atsilaikyti kare, kuris tapo sekinimo karu, kuomet rusai priversti naudoti vis daugiau savo resursų, kad pagal galimybes pasiektų režimo iškeltus tikslus.
„Jeigu Rusija, kiek suprantu iš Vladimiro Putino ir jo aplinkos pasisakymų, ketina toliau tęsti karą ir užimti kitas teritorijas, netgi visą Ukrainą padalinti per pusę ar eiti dar toliau, aš, tiesą sakant, sunkiai įsivaizduoju, kaip tai galima padaryti, nepaskelbus visuotinės mobilizacijos. Ir čia, matyt, yra tai, ką V. Putinas turi galvoje, sakydamas, kad Rusija dar nepradėjo karo. Mums atrodo, kad jis kalba klišėmis, bet, žiūrint iš Rusijos režimo struktūros, jie dar karo nepradėjo. Rusija dar negyvena, kaip valstybė, karo režimu. Ji arti to, bet dar negyvena“, – įsitikinęs A. Navys.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite perklausyti čia:
