Ukrainietė Tatjana iš Charkivo į Lietuvą atvyko maždaug prieš mėnesį.
„Karo pradžioje buvo labai sunki situacija, buvo tiesiog baisu, nes nežinojai, kas laukia. O kai išlaisvino, aš nuvažiavau namo susitvarkyti tam tikrų reikalų. Dabar situacija ne tokia bloga, tačiau miestas vis tiek apšaudomas“, – LNK Žinioms sakė Tatjana.
Kelionių agentūroje įsidarbinusi jauna moteris tikina, kad kol kas ir toliau planuoja gyvenimą Vilniuje.
Charkive žmonių, anot jos, sumažėjo maždaug 40 procentų, mieste kavinės, parduotuvės uždarytos.
„Liūdna labai, eini parku ir matosi, kad jis buvo apšaudytas“, – pasakojo ukrainietė.
Norėtų grįžti, bet dar negrįš
Jau kelis mėnesius Vilniuje apsistojusios ir Olga su Prysilija. Moterys atvykusios iš skirtingų vietų, abi jos išgyveno karo košmarą.
„Mūsų mieste pačią pirmą dieną buvo sprogimai, vėliau dešimt dienų sėdėjome namie, visą laiką kaukė sirenos, perspėjimai. Mes visą laiką bėgdavome su vaikais į rūsį. Tada nusprendėme, kad reikia juos išvežti, kad nebelakstytume“, – LNK Žinioms pasakojo Olga.
Prysilija teigė, kad Charkive žmonės jau priprato prie apšaudymų, bet ten vis tiek labai pavojinga. „Bombarduoja stipriai, ypač naktimis“, – sakė ji.
Abi ukrainietės tikina, kad norėtų grįžti į Ukrainą, tačiau kol vyks karas, jos toliau kurs gyvenimą Vilniuje.
„Šiuo metu ten karinių veiksmų nėra, tačiau retkarčiais atskrenda raketos, todėl kol kas grįžti nesiruošiame. Turiu mažų vaikų ir norėčiau, kad jie to nematytų“, – sakė Olga.
Prysilija teigė, kad jai patinka Lietuvos žmonės, nuotaika ir gražios vietos, ypač – Senamiestyje.
Statistika rodo, kad Lietuvoje darbą jau rado daugiau kaip 13 tūkstančių nuo karo pabėgusių ukrainiečių.
Tai sudaro daugiau nei trečdalį į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. LNK Žinios pažymi, kad jau kurį laiką atvykstančiųjų iš karo niokojamos šalies gerokai sumažėjo.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad departamentas gauna nuo 100 iki 200 naujų prašymų suteikti laikiną apsaugą, kai anksčiau, kovo ir balandžio mėnesiais, atvykdavo iki 2 tūkst. ukrainiečių per dieną.
„Iš ties matome, kad srautas yra sumažėjęs“, – pridūrė ji.
Į Lvivą – pilni autobusai
Prieš kelis mėnesius Vilniuje įkurti ir tuo metu perpildyti registracijos centrai jau kuris laikas nebeveikia. O pabėgėliams apsigyventi padedančios organizacijos tikina, kad pastaruoju metu vis dažniau ukrainiečiams ieškoma ne būsto, o galimybės grįžti į gimtinę.
„Šiuo metu, berods, du reisai per savaitę Kaunas – Lvivas išveža pilnus autobusus ukrainiečių, norinčių grįžti. Kodėl srautas sumenkęs, paaiškinimas būtų paprastas – intensyviausi mūšiai vyksta rytinėje-pietinėje dalyje. Ukrainiečiai, kurie traukiasi iš karo zonos, apsistoja tuose regionuose, kurie yra ramesni“, – sakė „Stiprūs kartu“ komunikacijos koordinatorius Giedrius Galdikas.
Pasak Migracijos departamento, laikiną apgyvendinimą gavusiems ukrainiečiams leidimas pratęsiamas susiradus darbą.
„Apskritai valstybės teisinis režimas, taikomas ukrainiečiams, yra labai palankus. Tie, kurie randa darbdavį, leidimą gyventi darbo pagrindu gali gauti labai paprastai. Jie visi labai lengvai įsiteisina ir yra aišku, kad tol, kol norės čia gyventi Lietuvoje, jie galės tai padaryti“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvą jau galėjo palikti apie 5 tūkstančiai ukrainiečių.
Visą LNK reportažą apie ukrainiečius Lietuvoje žiūrėkite čia:
