Už Švedijos prisijungimo ratifikavimo projektą balsavo 113 parlamentarų, prieš pasisakė 1 Seimo narys, susilaikiusių nebuvo. Už Suomijos prisijungimo ratifikavimo projektą balsavo 111 parlamentarų, pasisakiusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.
„Galvodamas tiek apie Švediją, tiek apie Suomiją žinau apie jų pasirengimą gynybine prasme, apie jų suderinamumo standartus su NATO ginkluote ir tas pasiruošimas, pripažinkime, yra gerokai didesnis ir geresnis negu Lietuvos pasiruošimas stojant į NATO 2004 metais. Tai mes su Švedijos ir Suomijos stojimu į NATO įgyjame patikimus ginklo brolius greta Baltijos jūros. Tai yra didžiulis pasiekimas tiek NATO valstybių aljansui, tiek puikus parodymas, kad agresorių šantažo politika veikia atvirkščiai negu pats agresorius įsivaizduoja“, – posėdžio metu akcentavo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Švedijos ir Suomijos narystės NATO dokumentų ratifikavimui jau pritarė Kanada, Danija, Norvegija, Islandija, Estija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Bulgarija, Latvija, Slovėnija bei Kroatija.
Lietuvos politikai akcentuoja, kad, atsižvelgiant į Švedijos ir Suomijos turimus karinius pajėgumus, aukštus demokratijos standartus ir aukštą sąveikumo su NATO lygį, šalių narystė NATO sustiprins ne tik saugumą regione, bet ir visą Aljansą.
Nepaisant prasidėjusio ratifikavimo proceso, esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nors su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų.
2014 metais Suomijai ir Švedijai už indėlį į NATO operacijas ir kitas veiklas buvo suteiktas Sustiprintų galimybių partnerių statusas, kuris leidžia dar labiau gilinti politinį ir praktinį bendradarbiavimą.
2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.
