Demokratų posėdyje besilankęs G. Landsbergis tikino, kad, svarstant sankcijų Rusijai paketus, tiek jis, tiek kiti Lietuvos atstovai kėlė Kaliningrado tranzito klausimą ir tai esą darė nuolat bei įvairiais lygiais.
„Nebuvo nei formalaus, nei neformalaus sprendimo priimto niekada, kad klausimas nebus keliamas. Klausimas buvo keliamas nuolat, visais lygiais, pradedant Vadovų Taryba, kiek man žinoma iš informacijos ir žmonių, kurie dalyvauja tuose susitikimuose, lygiai taip pat ir aš kėliau, lygiai taip pat ir ambasadorius (Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius– Delfi) kėlė nuolat klausimą apie tai, kad Kaliningrado klausimas turi būti matomas kaip reikalaujantis papildomo dėmesio“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo, šiuo atveju prekių ribojimo į Kaliningrado sritį, priima ne Lietuvos Vyriausybė, o įmonės, įstaigos ir institucijos.
„Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi pareigą nuspręsti, kaip, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos yra taikomos. Vyriausybė gali teikti išaiškinimus, kurie yra konsultacinio pobūdžio. Net ir sankcijų komisija, teikdama išaiškinimus, jį teikia tik konsultacinio pobūdžio. Kitaip tariant, atsakomybė už sankcijų taikymą visuomet prisiima pats sankcijas vykdantis subjektas“, – pasakojo ministras.
O jei subjektas, įgyvendinamas sankcijas, rėmėsi pirmuoju EK išaiškinimu, nuoseklu, kad ir kitus savo sprendimus jis grįstų išaiškinimais, tvirtino G. Landsbergis.
„Jeigu mes kažkuriuo metu įvedame politinį sprendimą į taikymą ar netaikymą sankcijų, mes griauname sankcijų taikymo logiką apskritai“, – sakė jis.
„Turėjome vienintelį išaiškinimą“
Užsienio reikalų ministerija, pasak jo, atsakinga už tai, kad perduotų EK išaiškinimus toms įstaigoms, įmonėms ir institucijoms. Taip pat, – kad teiktų konsultacijas. Tai, anot politiko, ir buvo padaryta.
„Jeigu sankcijos atrodytų kam nors, kad yra netinkamai vykdomos, yra Europos Teisingumo Teismas, kuris tuo metu turi išaiškinti, kad juridinis asmuo, ar fizinis asmuo, sankcijas vykdė teisingai ar neteisingai“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis pabrėžė, kad Vyriausybė nei skubino, nei neskubino sankcijų įgyvendinimo.
Indikacijų, kad EK parengs naują išaiškinimą dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą tuo metu, kai Lietuva pradėjo stabdyti šių prekių pervežimus, pasak ministro, nebuvo.
„Mes turėjome vienintelį išaiškinimą, kurį buvome gavę, prašėme tą išaiškinimą, kuris buvo skirtas Užsienio reikalų ministerijai perduoti kitiems, paversti gairėmis. Turėjom pažadą, kad tai bus padaryta, bet tai padaryta nebuvo“, – tvirtino politikas.
Tokios gairės, anot jo, atsirado jau tik liepą, bet jau buvo kitokio turinio.
G. Landsbergis ir Vyriausybė, pasak politiko, nemanė, kad EK turi pateikti kokį nors naują išaiškinimą dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą.
„Mano nuomone, mano supratimu, uždraudimas vežti yra teisingas sprendimas. Bet Europos Komisija, turėdama teisę pakeisti išaiškinimą, tą padarė“, – sakė jis.
Teigia, kad partneriai nedarė įtakos konsultacijoms su EK
Paklaustas, kokios užsienio valstybės rodė iniciatyvą, kad būtų pateiktas naujas EK išaiškinimas, G. Landsbergis jų neįvardijo. Tačiau pridūrė, jog jos buvo įsitraukusios į procesą.
„Mūsų diskusija buvo su EK: oficiali, formali, yra grįsta susirašinėjimais ir kontaktais. Kad kontaktų buvo su kitomis sostinėmis ir kad mes kalbėjomės, ieškojome bendro supratimo, tas vyko, bet tai neįtakojo mūsų konsultacijų su EK“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Opozicinė Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį pasikvietė atvykti pasikalbėti po to, kai Europos Komisija (EK) paskelbė naują išaiškinimą dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą.
Pagal jį EK leido Rusijai geležinkeliais per Europos Sąjungos teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą.
Vis tik tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
Be to, įvedamos kvotos, numatančios, kad tranzito geležinkeliu apimtys neviršytų pastarųjų trijų metų prekių kiekių.
Paskutinysis EK išaiškinimas kardinaliai kitoks
Delfi žiniomis, šis EK išaiškinimas yra kardinaliai priešingas tam, kurį Lietuva gavo balandžio mėnesį. Jame rašoma, kad „prekių, patenkančių į priemonių taikymo sritį, tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos per Europos Sąjungos šalis nares taip pat yra draudžiamas“.
Neoficialiai kalbama, kad už EK apsisukimo 180 laipsnių kampu stovėjo Lietuvos partnerės Vokietija ir JAV.
Delfi žiniomis, ruošdama paskutinįjį savo išaiškinimą EK apskritai nenorėjo taikyti kokių nors prekių tranzito į Kaliningradą ribojimų. Tačiau Lietuvai esą pavyko pasiekti, kad būtų nustatytos pervežamų prekių kvotos.
Tą iš dalies anksčiau patvirtino ir G. Landsbergis.
„Konsultacijos [su EK] vyko ir esminis pasiekimas, kurį pavyko pasiekti, kad, nepaisant to, jog Rusijos propaganda galbūt tą ir neigia, yra įvestos kvotos ir gana griežtos sankcionuojamų prekių tranzitui per Europos Sąjungą į Kaliningradą. Gal netgi ir EK atstovai ne visą laiką drįsta tokias formuluotes naudoti, bet tai yra kvotų režimas“, – žurnalistams Seime antradienį komentavo ministras.
Nepaisant to, demokratai reikalauja ministro G. Landsbergio atsakomybės ir svarsto inicijuoti jam interpeliaciją.
Frakcijos vertinimu, „mūsų valstybė nesugebėjo apginti savo pozicijos šiuo klausimu ir taip buvo sužlugdyta sankcijų esmė, dar kartą mestas šešėlis ant Lietuvos, padaryta žala jos įvaizdžiui kaip solidžios ir atsakingos partnerės“.
„Be to, parlamentarai pasigenda Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės strateginės komunikacijos, dėl kurios nebuvimo Lietuvos naujienų portalams tenka cituoti Rusijos žiniasklaidos informaciją, o ne mūsų institucijas ir aukščiausius šalies pareigūnus“, – rašoma demokratų žiniasklaidai išplatintame pranešime.
