Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ne kartą yra pabrėžęs, kad nutraukdama sankcionuotų prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą Lietuva rėmėsi balandžio mėnesį gautu EK išaiškinimu, tą yra akcentavusi ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Tačiau viešai šis dokumentas nebuvo cituojamas, o G. Landsbergis ir dabar nesileidžia į diskusijas apie tai, kodėl galėjo pasikeisti EK nuomonė.
Viešojoje erdvėje netgi būta svarstymų, kad balandžio mėnesį iš EK gautas dokumentas galėjo būti surašytas neaiškiai, todėl Lietuva sankcionuotų prekių tranzitą esą uždraudė jį neteisingai interpretavusi.
Tačiau, Delfi žiniomis, balandžio mėnesį gautame išaiškinime vietos interpretacijoms palikta nebuvo.
„Balandžio 14 dienos EK Lietuvai pateiktame išaiškinime buvo aiškiai konstatuota, kad sankcionuotų prekių gabenimas per ES šalių teritoriją tranzitu yra draudžiamas bei žadama gaires pateikti netrukus“, – Delfi pasakojo gerai su situacija susipažinęs šaltinis.
Delfi žiniomis, šiame balandžio mėnesio išaiškinime buvo rašoma: „Todėl prekių, patenkančių į priemonių taikymo sritį, tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos per Europos Sąjungos šalis nares taip pat yra draudžiamas“.
Pasak šaltinio, nepaisant reguliarių raginimų, gairės iki liepos mėnesio nebuvo paskelbtos, todėl Lietuvos institucijos įsigaliojus sankcijų galiojimo laikui vadovavosi joms pateiktu EK direktoratų išaiškinimu.
Generaliniai direktoratai yra už atskiras politikos sritis atsakingi EK padaliniai.
„Reikia itin didelės vaizduotės, kad nutartum, jog liepos 13 dienos gairės seka iš balandžio 14-osios išaiškinimo, nes joms akivaizdžiai prieštarauja“, – teigė gerai su situacija susipažinęs žmogus.
G. Landsbergis antradienį Seime žurnalistams sakė, kad Lietuva nemanė, jog po pirmojo išaiškinimo reikalingas naujas, tikslinantis išaiškinimas.
„Pakako to aiškinimo, kuris buvo gautas balandžio mėnesį ir ties juo buvo galima apsistoti, ir viskas buvo aišku. Tačiau buvo nuspręsta kitaip“ – kalbėjo ministras.
Vis dėlto apie tai, kad EK nuomonė kardinaliai keičiasi, atsakingi Lietuvos pareigūnai turėjo žinoti dar birželio gale – jiems buvo pateiktas dokumentas, kuriame jau buvo rašoma, kad sankcionuotų prekių tranzitas galimas.
Šis dokumentas nebuvo galutinė EK pozicija, jos buvo laukiama ir ji pateikta liepos 13 dieną. Plačiau apie birželį Lietuvai atsiųstą dokumentą skaitykite čia.
Apie šį dokumentą buvo užsiminusi ir I. Šimonytė, birželio pabaigoje pareiškusi, kad EK Lietuvai atsiuntė dokumentą, kuris „sukelia papildomų problemų“, tačiau apie kokias problemas kalba, ji nepaaiškino.
Norėjo, kad ribojimų nebūtų
Delfi šaltinių teigimu, ruošdama paskutinį savo išaiškinimą EK nebuvo nusiteikusi kokiems nors prekių tranzito į Kaliningradą ribojimams – esą Komisija norėjo, kad jokie ribojimai šiuo atveju taikomi nebūtų.
Tai iš dalies antradienį patvirtino ir G. Landsbergis, sakydamas, kad Lietuva konsultavosi su EK dėl antrojo sankcijų įgyvendinimo išaiškinimo ir pasiekė, kad būtų nustatytos prekių kvotos.
„Konsultacijos vyko ir esminis pasiekimas, kurį pavyko pasiekti, kad, nepaisant to, jog Rusijos propaganda galbūt tą ir neigia, yra įvestos kvotos ir gana griežtos sankcionuojamų prekių tranzitui per Europos Sąjungą į Kaliningradą. Gal netgi ir EK atstovai ne visą laiką drįsta tokias formuluotes naudoti, bet tai yra kvotų režimas“, – žurnalistams Seime antradienį komentavo G. Landsbergis.
Praėjusį trečiadienį Lietuvai atsiųstose gairėse EK leido EK leido geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes, bet tranzito apimtys negalės viršyti pastarųjų trejų metų vidurkių. Jomis draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuotų prekių, technologijų tranzitas.
Neoficialiai kalbama, kad už šio EK apsisukimo 180 laipsnių kampu stovėjo Lietuvos partnerės Vokietija ir JAV.
JAV Valstybės departamentas praėjusį trečiadienį pasveikino tranzitą leidusį EK išaiškinimą ir pareiškė, kad nėra ir niekuomet nebuvo „Kaliningrado blokados“.
„Palankiai vertiname ES pranešimą, kuriame aiškiai nurodyta, kaip valstybės narės įgyvendins ekonomines sankcijas Rusijai dėl Kaliningrado“, – išplatintame pranešime cituojamas departamento atstovas Nedas Price'as.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas liepos pradžioje paragino panaikinti prekių pervežimo į Kaliningradą ribojimus, esą Europos Sąjungos sankcijos Rusijos prekėms šiuo atveju neturėtų būti taikomos, nes jos nepatenka į ES, o tik pravažiuoja tranzitu.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius Delfi teigė, kad JAV greičiausiai šiuo atveju turėjo savų geopolitinių apskaičiavimų.
„Galbūt norėjo, kad Kaliningradas būtų pakankamai gerai aprūpintas, kad nepradėtų kažin ko daryti tam, kad užtikrintų savo saugumą“, – svarstė jis.
K. Girnius teigė, kad iš to, kaip greitai JAV pasveikino EK gaires, galima spėti, jog sprendimas buvo jomis suderintas.
„Mano įsivaizdavimas toks, kad Lietuva nepakankamai kalbėjo su EK, neiškėlė pakankamai klausimo, kas nutiks, jei elgsimės vienaip arba kitaip. Nepakankamai detaliai apgalvota, ką reikia daryti, tuomet paskutinę minutę pamatė, kad reikalavimai per griežti, juos truputį pašvelnino“, – sakė jis.
Tačiau politologas pabrėžė, kad padarytos nuolaidos tikrai nerodo to, jog Vakarai nebesielgia ryžtingai Rusijos atžvilgiu.
To, kad pavyko pasiekti kvotas sankcionuojamų prekių pervežimams, K. Girnius nelaiko laimėjimu.
Politologo nuomone ir šį kartą, kaip tai buvo „Belaruskalij“ trąšų vežimo atveju, atsakingi politikai iki galo nepagalvojo, nepakankamai detaliai numatė žingsnius.
„Galėjo kalbėti ir su JAV, ir su Berlynu, su ES labai detaliai. Kaip I. Šimonytė pasakė – jie kalbėjo apie principus, nesismulkino į detales. Bet kaip tik visos bėdos ir laimėjimai buvo detalėse. Trūksta kruopštumo“, – pabrėžė jis.
Tuo metu dabar G. Landsbergis, pasak K. Girniaus, dabar vaizduoja slaptąjį didvyrį.
„Jis neseniai kokį trečią ar ketvirtą kartą prabilo apie laivų Odesos uoste atblokavimą, kad galėtų išvežti grūdus. Visiškai aišku, kad jokioje atblokavimo operacijoje Lietuva nedalyvaus. Jis linkęs į grandiozinius žingsnius, bet apie juos galvodamas užmiršta konkrečius darbelius, kuriuos jis, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministras, turi padaryti“, – pabrėžė politologas.
K. Girniaus nuomone, rusams dabar turėtų būti aiškiai parodoma, kad daugiau nuolaidų nebus.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga Delfi sakė, kad jeigu Lietuva prašė įvesti kvotas sankcionuotų prekių tranzitui, šis prašymas logiškas, nes tai leis kontroliuoti, kad sankcijos nebūtų apeinamos.
Tačiau jis sutiko, kad tai gali grėsti ir naujais pykčiais su Rusijos atstovais, nes šie gali turėti priekaištų dėl to, kaip skaičiuojami trejų metų vidurkiai.
S. Spurga nemano, kad dabar reikėtų svaidytis skambiais pasakymais, kad JAV mus išdavė ar panašiai.
Jo įsitikinimu, į visus klausimus dėl Kaliningrado tranzito turėjo būti atsakyta dar tada, kai buvo priiminėjamos sankcijos.
„Mums pakenkė ginčai, aiškinimai, nepasitikėjimo skleidimas. Tai yra pagrindinis trūkumas ir Maskvos pergalė. Susidariau įspūdį, kad visus netikėtai užklupo klausimas, ką iš tikrųjų čia priėmėme – to neturėtų būti. Ir ne Rusija turėtų pranešinėti, kas vyksta, o mes patys turėjome detaliai paskelbti visam pasauliui, kaip viskas klostysis“, – kalbėjo jis.
