Lietuva, pasak užsienio reikalų ministro, konsultavosi su EK dėl antrojo sankcijų įgyvendinimo išaiškinimo.
„Konsultacijos vyko ir esminis pasiekimas, kurį pavyko pasiekti, kad, nepaisant to, jog Rusijos propaganda galbūt tą ir neigia, yra įvestos kvotos ir gana griežtos sankcionuojamų prekių tranzitui per Europos Sąjungą į Kaliningradą. Gal netgi ir EK atstovai ne visą laiką drįsta tokias formuluotes naudoti, bet tai yra kvotų režimas“, – žurnalistams Seime antradienį komentavo G. Landsbergis.
Tokių kvotų, pasak jo, nebuvo nei po 2014 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, nei įvedus pirmuosius sankcijų paketus.
„Tai yra ganėtinai reikšmingas apribojimas Rusijos tranzitui per Europos Sąjungą į Kaliningradą“, – pridūrė ministras.
Išaiškinimai skirtingi
Jis teigė, kad du EK išaiškinimai dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą yra skirtingi. Pirmasis išaiškinimas, pasak jo, buvo parengtas balandžio 14 dieną, o vėliau EK esą nusprendė patikslinti savo ankstesnį išaiškinimą.
„Dabar jis yra analizuojamas, nagrinėjamas, bus pateiktas valstybinei įmonei – ji jau yra su juo susipažinusi, ir priims atitinkamus sprendimus, kaip jį vykdyti“, – pasakojo G. Landsbergis.
Šiuo metu, jo teigimu, vyksta konsultacijos dėl techninio gairių įgyvendinimo, pavyzdžiui, dėl sankcionuojamų prekių kiekio skaičiavimo. Ministras neatmetė galimybės, kad tai taip pat bus derinama su EK.
Pirmasis EK išaiškinimas, G. Landsbergio teigimu, „aiškiai pasakė valstybei, ką daryti, išaiškinimas buvo perduotas valstybinei įmonei ir valstybinė įmonė, remdamasi tuo išaiškinimu, priėmė savo sprendimus“.
EK, anot jo, buvo pažadėjusi pateikti tą patį išaiškinimą oficialiai, kad jis būtų viešai prieinamas, bet to nepadarė.
„Tokio išaiškinimo mes nesulaukėme, nepaisant to, kad daug kartų buvo kreiptasi ir prašoma“, – sakė G. Landsbergis.
„Bet jis dabar toks yra“, – pridūrė politikas.
Teigia, kad Lietuva EK gairių laikosi ir laikysis
Ministras nesiėmė spėlioti, kodėl EK pakeitė savo poziciją.
„Nespekuliuosiu. EK yra Lietuvos partneris, mūsų interesai yra suderinti, mes taip pat matome situaciją“, – teigė G. Landsbergis.
Paklaustas, koks buvo amerikiečių vaidmuo EK rengiant naująjį išaiškinimą, ministras teigė neatmetantis galimybės, kad kažkokios konsultacijos tarp jų buvo.
„Matėme Amerikos ir viešą paramą naujam išaiškinimui ir visam tam keliui“, – paminėjo G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras pasakojo, jog EK turi teisę išaiškinti prekybinius dalykus, pateikti gaires, kaip tai vykdyti. Lietuva, anot jo, EK išaiškinimais vadovaujasi ir vadovausis, net jei jie dar kartą keistųsi.
„Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą tų gairių laikytis. Jeigu jos priimamos vienokios, jei jos patikslinamos, vis tiek, nepaisant to, laikomės nuosekliai“, – sakė G. Landsbergis.
Lietuva, jo vertinimu, apgynė savo interesus, nors EK pateikė kitokį išaiškinimą dėl sankcijų įgyvendinimo, atsirado išimčių.
„Mes turime dvipusį interesą: vienas interesas – kuo griežtesnės sankcijos Rusijai, kuo didesni apribojimai Rusijai. Mes už juos nuosekliai pasisakėme visais lygiais ir tą darysime ir ateityje.
Bet lygiai taip pat Lietuvos saugumas priklauso ir nuo transatlantinės vienybės, įr mes turime matyti abi medalio puses priimdami sprendimus, apgindami valstybės interesą geriausiais būdais. Mano supratimu, tai buvo padaryta ir šiuo atveju“, – teigė G. Landsbergis.
Komisija praėjusią savaitę pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams, rašo BNS.
Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.
Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o Komisija pranešė ketinanti parengti naujas gaires.
