Už Švedijos prisijungimo ratifikavimo projektą balsavo 115 parlamentarai, prieš pasisakė 1 Seimo narys, susilaikiusių nebuvo. Už Suomijos prisijungimo ratifikavimo projektą balsavo 120 parlamentarų, pasisakiusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.Galutinį sprendimą parlamentarai ketina priimti trečiadienį.
Švedijos ir Suomijos narystės NATO dokumentų ratifikavimui jau pritarė Kanada, Danija, Norvegija, Islandija, Estija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Bulgarija, Latvija, Slovėnija bei Kroatija.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO užtikrintų Baltijos jūros regiono apginamumą ir priešininko atgrasymą.
„Šiaurės šalių buvimas NATO suteiktų mums papildomą strateginį gylį. Baltijos jūra iš esmės taptų vidine NATO jūra. Per Suomijos faktorių mažėtų ir Baltijos šalių izoliacijos galimybės. Švedai aiškiai sako, kad jie pasiruošę suteikti ir indėlį į mūsų regiono saugumą. (...) Ir viso to rezultatas neišvengiamai bus didesnis mūsų regiono apginamumas ir priešininko atgrasymas“, – teigė L. Kasčiūnas.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė taip pat akcentavo, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO saugumo prasme yra neabejotinai ypatingos svarbos įvykis. L. L. Andrikienė viliasi, kad kitų metų NATO viršūnių susitikimo metu šios šalys jau galėtų būti visateisėmis NATO narėmis.
„Nėra reikalo aiškinti, kad Suomijos ir Švedijos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje yra ypatingos svarbos įvykis visai NATO. Akivaizdu, kad tai yra ypatingos svarbos įvykis ir Baltijos regionui: Lietuvai, Latvijai ir Estijai, visam Baltijos jūros regionui. Baltijos jūros, tampančios NATO vidaus jūra. Suomijos ir Švedijos narystė NATO – tai apie mūsų šalies saugumą, apie kiekybės ir kokybės prasme kitą saugumo situaciją mūsų regione, apskritai Europoje“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkė.
„Tikiuosi, kad kitais metais – 2023 metais, kai Lietuvoje vyks NATO samitas, jo metu NATO turės jau ne 30, o 32 valstybes nares”, - pridūrė ji.
Nepaisant prasidėjusio ratifikavimo proceso, esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nors su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų. Visgi, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, praėjusią savaitę pristatydamas Švedijos ir Suomijos narystės NATO dokumentų ratifikavimo projektą, pažymėjo, kad tokios rizikos nėra.
„Mūsų vertinimu, šiuo metu nematome tokios rizikos. Liepos 5 dieną visos NATO aljanso narės pasirašė prisijungimo protokolus, Turkijos iškelti klausimai su Suomija ir Švedija buvo sureguliuoti trišaliu memorandumu, kuris nustato tam tikrus bendradarbiavimo klausimus“, – teigė viceministras.
2014 metais Suomijai ir Švedijai už indėlį į NATO operacijas ir kitas veiklas buvo suteiktas Sustiprintų galimybių partnerių statusas, kuris leidžia dar labiau gilinti politinį ir praktinį bendradarbiavimą. 2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.
