Tai BNS patvirtino Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriato vadovė Gitarė Žukaitė-Zelenkienė.

Pasak sekretoriato vadovės, antradienį ryte renkasi Seimo valdyba, kuri sudarys valstybinę laidojimo komisiją.

Kaip BNS teigė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių mirė po sunkios ligos.

Pasak B. Valionytės, kaip fizikos mokslų daktaras, A. Sakalas buvo „labai konkretus ir tikslus“.

„Kaip tiksliųjų mokslų atstovas, jis situaciją visuomet matė plačiai, tiksliai, mokėjo formuluoti mintis ir suprasdavo kai kurias plonybes, kurių nesugebėdavo įžiūrėti kiti. Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai bei preciziškai“, – sakė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė.

Signataras į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse bus lydimas ketvirtadienį.

Aloyzas Sakalas

„Linkiu, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje nuolat skambėtų paskutinė Himno eilutė: vardan tos Lietuvos vienybė težydi. Kad mes nevadintume patriotais tik tų, kurie pritaria mūsų pozicijai ir nelaikytume priešais tų, kurių nuomonė yra kita. Mes turime išmokti vertinti ir, jeigu reikia, kritikuoti oponentų idėjas ir siūlymus, bet ne jų asmenines savybes. Reikšdami savo nuomonę mes neturime
rodyti savo bailumo, likdami anonimais“, – 2018 m. paklaustas, ko palinktų Lietuvai ir jos žmonėms ateinančiu šimtmečiu, interviu laikraščiui „Socialdemokratas“ yra kalbėjęs A. Sakalas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė reiškia gilią užuojautą mirus iškiliam Lietuvos politikui.

„Tiesos paieškos ir tarnystė žmonėms. Nepalaužiamas stiprumas ir atkaklumas. Nejudinami principai – visada padėti ir ginti silpnesnį. Toks mūsų visų atminty yra profesorius Aloyzas Sakalas. Be jokios abejonės, vienas iškiliausių Lietuvos politikų.

Netekome reto ir nepalaužiamo charakterio žmogaus, gimusio Smetonos Lietuvoje, išgyvenusio Gulago košmarus, galiausiai labai reikšmingai prisidėjusio Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę ir atkuriant Socialdemokratų partiją. Aloyzo Sakalo pagarbus tonas, tvirti principai ir stipri valia ilgam išliks mūsų atmintyje“, – sako LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Butkevičius: jis buvo socialdemokratas „iki kaulų smegenų“

Buvęs LSDP pirmininkas, ekspremeras Algirdas Butkevičius, perdavęs užuojautą mirusiojo artimiesiems, Delfi pasakojo, kad tik A. Sakalo dėka pats atsidūrė politikoje.

„Apie profesorių Sakalą galėčiau kalbėti labai daug, nes tai žmogus, kuris atvedė mane į politiką. Aš tuo metu dirbau Vilkaviškio rajono savivaldybėje atkūrus nepriklausomybę. Mes susipažinome Vilkaviškyje, pradėjome bendradarbiauti, jis buvo atvykęs net į mano namus ir labai intensyviai mane kalbino ateiti į Socialdemokratų partiją, ir aš 1991 metų pabaigoje priėmiau tokį sprendimą. Visą laiką su juo palaikiau labai artimus, gerus santykius“, – prisiminimais dalijosi A. Butkevičius.

Politikas teigė A. Sakalui liksiąs dėkingas už tai, kad jis jį pastebėjo kaip žmogų, apskritai galintį dirbti politikoje.

„Nors iš pradžių aš tikrai dar galvojau beveik metus laiko, bet jo aktyvus bendravimas su manimi ir susitikimai, jis nepagailėdavo laiko atvykti į Vilkaviškį, po to susitikome Vilniuje, nulėmė mano tolesnį gyvenimo kelią“, – pasakojo buvęs premjeras A. Butkevičius.

Kalbėdamas apie A. Sakalo indelį į LSDP, politikas teigė, kad jis buvo tikras socialdemokratas.

„Jis buvo tikras socialdemokratas. Jam buvo labai svarbios socialdemokratinės programinės dar Stepono Kairio nuostatos. Taip pat jis buvo žmogus, kuris išsakydavo savo nuomonę, jei kiti partijos bičiuliai, netgi jei prezidentas Algirdas Brazauskas, išreikšdavo liberalesnę poziciją, jis visada tiesiai pasakydavo savo nuomonę, kad jis su ja nesutinka. Jis buvo socialdemokratas, kaip liaudis sako, „iki kaulų smegenų“, – pridūrė A. Butkevičius.

Sudėtinga biografija: kalėjimas, pabėgimas, politinė veikla

Aloyzas Sakalas (g. 1931 m. liepos 6 d. Jusiškyje, Anykščių raj.) – lietuvių fizikas profesorius, politikas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, Europos parlamento narys.

Nebaigęs mokyklos 1949 m. A. Sakalas buvo areštuotas, apkaltintas antisovietine agitacija ir mėginimu organizuoti antisovietinę grupę. Kalinamas 1950 m. pradžioje jis pareikalavo peržiūrėti bylą peržiūrėti ir paskelbęs bado streiką tris mėnesius badavo, buvo maitinamas prievarta. Nepaisant protesto, Maskvoje A. Sakalas buvo nuteistas už akių 8 metams priverčiamųjų darbų.

1950 m. rudenį, vežamas į koloniją gyvuliniame vagone, A. Sakalas pabėgo, bet greit buvo sugautas ir 1950–1952 m. kalintas ypač griežto režimo kolonijos Džezkazgane (Kazachija) vidiniame kalėjime, dirbo Kengiro gyvenvietės statybose.

Tik po poros metų kalėjimo administracijai išsiaiškinus, kad jam nepriklauso kalėti griežto režimo sąlygomis, jis buvo perkeltas į paprasto režimo koloniją Chabarovsko srityje (Tolimieji Rytai, Rusija), ten 1952–1954 m. dirbo žemkasiu, betonuotoju, vėliau elektriku, kol buvo paleistas kaip anksčiau laiko atlikęs bausmę.

1954 m. grįžęs į Lietuvą, A. Sakalas 1954–1955 m. baigė Kauno Komjaunimo vidurinę mokyklą (dabar – Kauno „Aušros“ gimnazija) aukso medaliu. Per tą laiką jis sulaukė bausmės sutrumpinimo iki 5 metų ir amnestijos, todėl galėjo studijuoti aukštojoje mokykloje be politinių apribojimų.

1960 m. baigė Kauno Politechnikos institutą. 1957–1960 m. Kauno Medicinos instituto laborantas, 1960–1963 m. – Elektrografijos mokslinio tyrimo instituto inžinierius. 1960–1965 m. Vilniaus klinikinės ligoninės inžinierius, 1965–1975 m. Vilniaus medicinos technikos dirbtuvių elektromechanikas.

1963–1969 m. VU Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyr. inžinierius, 1969–1971 m. -Puslaidininkių fizikos katedros vyr. dėstytojas, 1971–1978 m. – docentas, nuo 1978 m. – profesorius. Monografijos apie puslaidininkių fiziką ir apie 250 mokslinių darbų, 16 išradimų ir 2 atradimų autorius.

1988 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, 1988–1990 m. – Vilniaus tarybos pirmininkas, Sąjūdžio seimo narys.

Nuo 1989 m. LSDP iniciatyvinės grupės narys, 1990–1991 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus skyriaus pirmininkas, 1991–1999 m. – LSDP pirmininkas, vėliau – Garbės pirmininkas, 2001 m. – nuo LSDP ir LDDP Jungtinio suvažiavimo LSDP tarybos narys.

1990–1992 m. LR AT deputatas, prezidiumo narys, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, 1992–2004 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1992–1996 m. – Seimo pirmininko pavaduotojas, 2001 m. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. 2004–2009 m. buvo Europos parlamento narys.

Daugiau kaip pusę amžiaus buvo vedęs Jūratės Landsbergytės motiną – buvusią Vytauto Landsbergio pirmąją žmoną, muzikę Ritą Kučinskaitę-Sakalienę (1932–2014). Susilaukė dviejų vaikų. 2014 m. rugsėjo mėn. vedė trečią kartą – 46-erių žurnalistę Daivą Norkienę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)