Delfi kalbintas A. Bartkus nesiėmė užtikrintai teigti, kad Lietuvoje turėsime ekonomikos nuosmukį. Jis pabrėžė, kad Lietuva – atvira ir maža ekonomika, kurią veikia procesai didžiausiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Šiose šalyse, pasak A. Bartkaus, stebima ekonomikos stagnacija, tačiau nedarbo lygis nėra smarkiai padidėjęs. Priešingai – jis kiek pakilęs nei prieš COVID-19 pandemiją.

„Lyginant 2022 metus su 2019 metais, su prieškovidiniu laikotarpiu, Vokietijos ekonomika trejus metus yra susitraukusi daugiau nei 1 proc. – per tris metus nepaaugo, nors veiklos ribojimai 2022 metais buvo panaikinti.

Ispanų ekonomika susitraukė 2,4 proc., Prancūzijos ekonomikoje yra 1 proc. prieaugis, bet jis visame laikotarpyje toks menkas, jog reikia konstatuoti, kad jie likę tame pačiame lygyje.

Italijoje [ekonomika] susitraukusi šiek tiek mažiau kaip 1 proc., kitaip tariant, čia geresnė padėtis nei Vokietijoje ar Ispanijoje, bet ir ne kažin kokia gera. Ir čia yra tos vedančios ekonomikos, esančios Europoje“, – vardijo ekonomistas.

Padėtis darbo rinkoje taisosi

Šiose „vedančiose ekonomikose“ padėtis, pasak jo, bloga ir klaiki. Kita vertus, ekonomisto teigimu, viso to bent kol kas galbūt nereikėtų sureikšminti, nes visi COVID-19 ribojimai bent jau Vokietijoje esą nebuvo atšaukti taip seniai.

Algirdas Bartkus

„Būtų gerai sulaukti antro ketvirčio duomenų, tada būtų galima sakyti, ar turime problemą, ar neturime problemos“, – teigė A. Bartkus.

Taip pat, anot jo, svarbu atkreipti dėmesį į esamą nedarbo lygį.

„Darbo rinka visada yra išankstinis padėties indikatorius ekonomikoje: jeigu įmonės laukia nuosmukio, mato, kad pas juos kontraktai smunka ir ateityje užsakymų kiekis bus mažesnis <...>, jie dažniausiai atleidinėja žmones, o jeigu atitinkamai laukiama, kad kontraktų kiekis bus didesnis ir tų kontraktų gauna, jie kaip tik didina užimtumą“, – pasakojo A. Bartkus.

Jis pabrėžė, kad nedarbo lygis didžiosiose Europos ekonomikose taisosi, kas esą nuteikia pozityviai.

„Nedarbo lygis Vokietijoje yra apie 3 proc. – praktiškai tas pats, kuris egzistavo 2019 metais ir tai – žemesnis nedarbas, negu kad yra buvęs COVID-19 laikotarpyje. Tai reiškia, kad padėtis darbo rinkoje taisosi.

Ispanijoje nedarbas yra apie 13 proc., o prieš COVID-19 jie turėjo 14 proc. ir kiek didesnį nedarbą. Dabar jis irgi mažesnis. Prancūzijoje nedarbas – apie 6–7,2 proc. Tuo tarpu prieš COVID-19 buvo 8,2 proc. Italijoje nedarbas prieš COVID-19 buvo beveik 10 proc. , o dabar yra 8,4 proc. Visose šiose šalyse nedarbas procentu sumažėjęs. Reiškia pirmą ketvirtį darbo rinkos reakcija rodo, jog matomai ūkio subjektai, įmonės laukia didesnių užsakymų ir didina užimtumą“, – kalbėjo ekonomistas.

„Darbo rinkos padėtis tarsi nuteikia pozityviai, tuo tarpu BVP lygis – dar ne. Tam, kad galėtumėm pasakyti galutinį verdiktą – bus recesija, nebus recesijos, kas išvis bus, reikia sulaukti antro ketvirčio rezultatų“, – pridūrė jis.

Neišvengiamos recesijos scenarijus

Kita vertus, jei Rusija taip ir neatnaujins dujų tiekimo, recesija, pasak ekonomisto, neišvengiama.

„Jeigu Rusija paskelbia dujų embargą Europai, tai Vokietijos ekonomikai atsilieptų labai skausmingai <...> ir Vokietija bus priversta kokiems dviem mėnesiams išjungti chemijos pramonę. Tai reiškia, jog nebus šaldytuvų, nebus viryklių, vokiečių pramonei nereikės komplektuojančių dalių iš Lietuvos, mūsų eksportas į Vokietiją irgi sustos, tai nedarbas rasis ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje, visi pradės konkuruoti dėl suskystintųjų dujų. Turėsime ne tik aukštas, bet ir, tikėtina, toliau augančias kainas, bet ir didelį nuosmukį ekonomikoje.

Taigi, esame labai didelio neapibrėžtumo zonoje: embargo greičiausiai nebus, bet šanso atmesti neina“, – tvirtino A. Bartkus.

Valdžia, anot jo, turi turėti atsarginius variantus ir ruoštis recesijai, o kad tai būtų daroma, esą nematyti.

„Mūsų valdžia dabar yra užsiėmusi infliacijos problema ir ieško įvairiausių mechanizmų, kaip sušvelninti infliacijos padarinius <...>, einama pinigų išleidimo linkme. Tuo tarpu pasiruošimas recesijai yra priešingas“, – vertino ekonomistas.

Infliacija

Ką reikia daryti atėjus recesijai?

„Kai yra nuosmukis, padidėja polinkis sukčiauti ir nemokėti mokesčių. Jeigu jau matome recesiją, pirmas dalykas, ką darome, – pjauname per lengvatas ir darome panašiai taip, kaip Lietuvoje buvo daryta 2009 metais. Taip pat stabdome išmokų indeksavimą, pensijų didinimą, <...> kur reikia, padidiname mokesčius ir pereiname į taupymo ir išgyvenimo režimą“, – vardijo A. Bartkus.

Jis sutiko, kad šios priemonės labai nepopuliarios: „Būsi politinis savižudis įgyvendinęs tai, ką aš pasakiau.“

Valdžiai reikėtų pasitempti

Ekonomistas sakė esąs įsitikinęs, kad valdžia apie išvardytas priemones šiuo metu tikrai nekomunikuos.

„Jie nekomunikuos, jie dar ne toje fazėje. Dabar jie susimovė su Kaliningrado reikalu <...> ir, manau, jiems tas net ne galvoje. Dar kad jie papildomai išeitų su tokiomis priemonėmis, kurias aš pasakiau, būtų virš visko“, – svarstė A. Bartkus.

Dar daugiau – politikų siūlomos priemonės, jo įsitikinimu, bus visiškai kitokios.

„Aš jums garantuoju tokį dalyką: jeigu recesija bus, žinot, kaip ją jie sutiks? Jie ją sutiks su priešingu principu negu aš pasakiau – išplės PVM lengvatų skaičių, pensijas indeksuos papildomai ir lenktyniaus su opozicija, kas bus mielesnis žmonėms.

Taip kad žmonėms nėra ko bijoti tik reikia suvokti, kad padėtis yra įtempta ir valdžiai reikėtų nesiorientuoti vien tik į Lietuvos reikalus: mes esame maža ekonomika ir padėtis pas mus nenulemia gerovės Vokietijoje ar dar kažkur. Gerovė Vokietijoje labai stipriai nulemia gerovę Lietuvoje“, – kalbėjo A. Bartkus.

Jis neatmetė galimybės, kad su recesija turės dorotis ne šie, o būsimi valdantieji.

„Kažkam recesija vis tiek teks – gal šitai valdžiai, gal kitai. Bet aš šioje vietoje esu daugiau optimistas, nes COVID-19 ribojimai, kurie buvo taikyti Vakarų Europoje, buvo žvėriškesni nei pas mus <...>. Vakarai ekonomiką spaudė labiau. Aš manau, kad luktelėkime antrojo ketvirčio duomenų ir tuomet galbūt kalbos apie recesiją Europoje šiek tiek aprims“, – ragino ekonomistas.

Krito žaliavų kainos

Kokia bus artėjanti žiema, kol kas nesiėmė prognozuoti ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Bet Europa, pasak jo, turi ruoštis ir ieškoti alternatyvių energijos šaltinių.

Ekonomisto vertinimu, liepą turėsime infliacijos piką, o po to turėsime recesiją.

„Žaliavų rinkos signalizuoja, kad nebe infliacija ateinantį pusmetį, ateinančius metus gali būti problema, o ekonominis aktyvumas, recesija. Būtent recesija, ekonominio nuosmukio baimė ir numušė taip žemai žaliavų kainas“, – sakė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Kokia bus artėjanti „nerimo žiema“, pasak ekonomisto, prognozuoti sunku. Europa, ant jo, turi atsiriboti nuo Rusijos energetinių išteklių ir rasti alternatyvius dujų šaltinius.

„Galime kalbėti, ką matysime artimiausius tris mėnesius, bet žiemą tikrai neaišku, kaip bus. Šį ketvirtadienį sužinosime, ar tariamas „Nord Stream 1“ remontas, kurį atlieka Rusija, yra laikinas ir savaitės pabaigoje vėl bus tiekiamos dujos Vokietijai, ar tiekimas bus visiškai sustabdytas.

Dabar Europa kovoja su laiku, jai reikia užpildyti atsargas iki žiemos, su tomis atsargomis išgyventi žiemą, jeigu Rusija prislopins ar visai sustabdys dujų tiekimą, ir iki kitos žiemos turėti pakankamai alternatyvių dujų šaltinių – tiek perkant suskystintas gamtines dujas, tiek gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių, kitų šaltinių“, – kalbėjo N. Mačiulis.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas anksčiau „Žinių radijui“ teigė, kad ateinančią žiemą recesijos banga, kurį į Europą atsirita iš JAV, bus labiausiai jaučiama.

Žygimantas Mauricas

Anot jo, ekonomikos recesiją lems JAV kova su infliacija, kuri pristabdys vartojimą, o nuo to, kaip JAV pavyks suvaldyti infliaciją, esą priklausys ir tai, kiek recesija truks Europoje.

Ji galėtų baigtis 2023 metų antrojoje pusėje, pažymėjo Ž. Mauricas.

Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija birželį Lietuvoje siekė 21 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc.