Vinycoje palaidota 4 metų Liza, kuri žuvo per rusų raketų sprogimą pačiame miesto centre, nors jis yra už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos Ukrainos Rytuose. Putino generolai retkarčiais parodo tokių raketų kamikadzių vaizdo įrašus ir tvirtina, kad atakuoja tik karinius objektus.
Dėl tokių nesiliaujančių apšaudymų, pavyzdžiui, šiaurinėje Charkivo srityje, kur į šį didelį miestą ir aplinkines gyvenvietes rusai nuolat pliekia nevaldomomis trumpo nuotolio raketomis, Ukrainos valdžia buvo priversta atkreipti dėmesį į rusų bandymus per internetą sąmoningai kelti paniką Ukrainoje.
„Kiek žmonių išgąsdino melagienos apie masinę Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą po viso to, kas įvyko praėjusiomis savaitėmis – po Dnipro, Vinycos. Kiek nervų kasdien tampoma, skleidžiant Rusijos propagandistų ir pareigūnų siaubo istorijas. Kiek problemų prisidaro ukrainiečiai, pasitikėdami kažkokiais anoniminiais šaltiniais“, – kreipimesi į gyventojus pastebėjo V. Zelenskis.
Kita vertus, rusai gal jau nebegali paleisti tiek, kiek norėtų modernių tolimo nuotolio raketų, tokių kaip „Kalibr“ ar „Iskander“, nes paprasčiausiai jų trūksta, bet ministras Šoigu vis tiek liepia intensyvinti puolimą visomis kryptimis.
Tiesa, visiškai neaišku, kur ir be garso tai buvo nufilmuota. Be abejo – dėl saugumo, nes rusai Ukrainos kare prarado net kelis generolus.
Kol Putino generolai planuoja užgrobti visą Donbasą ir gal net Charkivo sritį, jų bombos ir raktos tolia krinta ant ukrainiečių galvų.
„Tai buvo taip netikėta, kad tie, kurie buvo čia, namuose, nieko nesuprato. Taigi, dabar mes nebeturime nei namo, nei stogo. Ten galite pamatyti kitus namus – be stogų net keli namai. Buvo taip sugriauti. Mano šuo žuvo, mano antrą šunį sužalojo, o mano uošvio šunis tiesiog budoje į faršą... Kai išėjau, pamačiau sėdint kaimynę. Pamaniau, kad ji negaluoja, bet ji buvo mirusi“, – verkdama pasakojo Pokrovsko gyventoja Tetyana Paško.
Dėl tokios padėties vietos valdžia primygtinai ragina Donecko srities gyventojus nelaukti, kol frontas priartės ir evakuotis, kur tik gali.
„Jei išvažiuoti, tai visam laikui. Negali išvažiuoti ir sugrįžti, taip nebūna: arba išeini visam laikui, arba pasilieki. Čia palaidoti mano tėvai, čia mokiausi, čia dirbau 47 metus, čia“, – sakė vietos gyventoja Olga Boroh.
Dar sunkiau tiems, kurių vyrai ir sūnūs šiame daug rusakalbių turinčiame krašte išėjo kariauti už nepriklausomą Ukrainą. Dalis jų jau grįžo namo, bet ne pas mylimuosius, o į kapines.
„Labai daug Donecko srities žmonių išėjo ginti Ukrainos – tikrai daug mūsų vaikinų. Nuo vasario 24 dienos jau žuvo 10 mūsiškių“, – komentavo Pokrovsko meras Ruslan Trebuškin.
Vyresnio amžiaus Donecko srities gyventojai neretai neturi jėgų ir noro kur nors evakuotis. Jais nuolat rūpinasi specialios tarnybos ir labdaros organizacijos, bet žmonės supranta, kad padėtis gali iš esmės pasikeisti, jei priartės rusų kariuomenė.
„Kalbant apie maistą, sunku net įsivaizduoti, kad badausime. Jei neturėsime elektros, vandens ir dujų, nežinau kaip išgyvensime. Ko laukti iš mūsų valstybės – nežinau. Vienintelė viltis – Dievas. Meldžiame Dievą, kad neišjungtų vandens ir šviesos.
Jei turėsime elektrą ir vandenį, parduotuvėse bus veikiantys šaldytuvai, tai ir bus maisto. Mūsų pensija nėra didelė, bet ką nors nusipirkti už ją galima. Dėkojame Dievui už tai, ką duoda ir dėkui tiems, kurie mumis rūpinasi“, – sakė Selidovės gyventoja Vira Jefimenko.
Pagal Putino planą, Rusija turi visiškai okupuoti Donbasą, kurį sudaro Luhansko ir Donecko sritys. Luhansko sritį jie jau užgrobė, bet ukrainiečiai visai nesiruošia atiduoti Donecko srities, kurios maždaug pusę jie vis dar kontroliuoja.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
