„Šį susitarimą pasirašome tikrai ypatingu metu, kai labai svarbu objektyviai įvertinti pasikeitusią geostrateginę aplinką ir dėl jos kylančias naujas grėsmes, atnaujinti mūsų gynybos viziją ir numatyti konkrečius žingsnius, kuriais stiprinsime mūsų šalies gynybą“, – ceremonijoje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, Vyriausybė su visų partijų pritarimu pagreitino ankstesnio susitarimo dėl gynybos įgyvendinimą.
„Prasidėjusi invazija vasario pabaigoje ir mūsų vėliau įvykęs susitikimas ir sutarimas, kad mes siekiame reikšmingo krašto apsaugos finansavimo padidinimo jau šiais metais, kuris ir buvo įgyvendintas vieningai Seimui balsuojant, už ką esu labai dėkinga, iš esmės uždarė buvusio susitarimo siekinius“, – kalbėjo premjerė.
Ji sakė, jog sutarimas dėl kertinių principų yra svarbus, kad jų būtų laikomasi ir pasikeitus valdančiosioms jėgoms, bei dėkojo parlamentarams už vieningą darbą.
„Dėl esminių dalykų konsensuso mes turime tiek, kad kitos šalys galėtų mums jo pavydėti“, – sakė premjerė.
Susitarimą pasirašė Darbo partijos laikinasis pirmininkas Viktoras Fiodorovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, Laisvės partijos pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Konservatoriai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdami atskirąją nuomonę, jog sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.
Iš parlamentinių partijų vienintelė susitarimo nepasirašė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nes tvirtina nematanti prasmės tai daryti.
Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų. Jame nustatomos trys artimiausio laikotarpio kryptys siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad siekiant padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuosekliai didinamas pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą.
Susitarime taip pat bus konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat buvo numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.