Europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Rusija šiuo klausimu vystė politinį lobizmą ir jai pavyko pasiekti savo tikslų.

„Drįsčiau pasakyti, kad ne ES buvo iniciatorė pradėti aiškinti ar diskutuoti tuo klausimu. Reikia pripažinti, kad, deja, ES nesugebėjo atsilaikyti prieš informacinį terorizmą iš Rusijos pusės – jie (rusai – aut.p.) suformulavo kaltinimus ES boikotu, ypatingų sąlygų bloginimu ir panašiai, ir pradėjo vystyti politinį lobizmą. Jis davė vaisių“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje konstatavo P. Auštrevičius.

Jo teigimu, jei sankcijos, dėl kurių anksčiau sutarė bendrijos vadovai, yra priimtos, ieškoti išimčių dabar nereikėtų.

„Ar mes matome veiksnių, kurie mus skatintų ieškoti išimčių sankcijų taikyme šiuo metu? Vakar Vinycoje žuvo kelios dešimtys civilių žmonių – tai yra dar vienas karinio terorizmo aktas prieš Ukrainą. Paaiškinti, susieti tuos dalykus yra mūsų prievolė ir matyti tą bendrą vaizdą, o ne pradėti blaškytis bei ieškoti priežasčių agresorei“, – tvirtino eruoparlamentaras.

Dėl to, pasak jo, Kaliningradui negalima taikyti jokių išimčių.

„Kariniai daliniai buvo perkelti į frontą prieš Ukrainą, Kaliningrade gaminamos prekės taip pat tiekiamos į Rusijos rinką ir greičiausiai pakliūna į frontą. (...) Kaliningrado regiononas nėra nei boikotuojamas, nei izoliuojamas. Turi būti neleidžiamas sankcionuojamų prekių tranzitas, kitaip labai sunku paaiškinti, kodėl mums apskritai reikalinga sankcijų politika“, – akcentavo P. Auštrevičius.

Taip pat, jo manymu, EK peržengė savo kompetencijos ribas, nes ji neturėtų aiškinti teisės.

„Aš nesu tikras, kad tai yra paskutinis išaiškinimas, matant, kas gali atsitikti. Aš, deja, būčiau linkęs pasakyti, kad tai paskatins Rusiją tolesniam spaudimui ir drįsčiau teigti, nors tai nepasakyta išaiškinime, kad šis išaiškinimas veiks tik Lietuvos atžvilgiu“, – kalbėjo politikas.

P. Auštrevičius svarstė, kad galbūt Lietuvai nereikėjo leistis į diskusijas dėl išaiškinimų, nes tai, kaip paaiškėjo, nebuvo nekaltas žaidimas, kuris „baigėsi tuo, kuo baigėsi“.

„Aš manau, kad ne Lietuva ten dirigavo, o buvo kitos pusės nuostatos labiau įtvirtintos mums dalyvaujant, ir gavosi, kaip gavosi. Sunku dabar nuspėti, kas gali būti padaryta. Supratau, kad oficialiai Lietuva nesikreips su kokiu nors nepritarimo ženklu – atvirkščiai“, – pastebėjo jis.

Politikas teigė Europarlamente su kolegomis suformulavęs klausimus dviem komisarams, kurie ir jų pavaldiniai tiesiogiai dalyvavo gairių parengime, bet atsakymo kol kas negavo.

„Manau, kad jie tikrai neskubės, prisidengdami vasara“, – sakė jis.

Visgi P. Auštrevičius žadėjo neatlyžti, teigdamas, jog būtina pasiekti, kad į pagrįstus klausimus būtų atsakyta.

Teigia, kad koalicija neardoma: tai diskusija

Seimo narys Raimundas Lopata teigė, kad spaudos konferenciją nuspręsta rengti dėl to, kad, po paskutiniame pareiškime premjerė Ingrida Šimonytė leido suprasti, kad kol kas pradėtas prekių judėjimas bus tęsiamas, tai yra, kol kas yra laiko diskusijoms šiuo klausimu.

„Pasigirdo kalbų, kad keli liberalai žlugdo Liberalų sąjūdžio vienybę ir dar daugiau, kad tai yra dūris koalicijai į nugarą. Reikėtų pažymėti, kad nėra nei vienybės laužymo – liberalai visada garsėjo nuomonių pliuralizmu, bet viskas virsdavo į konsoliduotą poziciją. Ir juo labiau nėra jokio dūrio į mūsų koalicijos partnerių nugaras. Rimti reikalai, rimta diskusija, kuri reikalauja tam tikro viešumo“, – kalbėjo jis.

R. Lopata patvirtino susipažinęs ir su įslaptinta informacija šiuo klausimu.

Žalimas: išaiškinimu įnešama daugiau neaiškumo

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad vienas iš teisės viršenybės principų, o ją penktadienį kalbėdamas apie sankcijų taikymą minėjo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, – yra, kad kiekviena institucija turi veikti savo kompetencijos rėmuose, o reglamentą taisyti gali tik jį priėmusi Europos Vadovų Taryba.

„Abejonių, kad Komisija gali aiškinti teisės aktus, neturėtų būti, bet aiškindama teisės aktus ji negali formuluoti tokių taisyklių, kurių nėra reglamente. Ji gali paaiškinti, jeigu kyla dviprasmybių, neaiškumų. (...) Mano požiūriu, šioje vietoje Komisija pažeidė pagrindinę teisės aiškinimo taisyklę, kad negali formuluoti naujų taisyklių, kurių nėra aiškinamame teisės akte“, – kalbėjo jis.

Žalimo teigimu, reglamentas nedaro jokių išimčių dėl geležinkelio transporto, nesuteikia akivaizdaus leidimo vežti prekes tarp dviejų Rusijos dalių. Tad, pasak jo, atramos tokiam aiškinimui reglamente nėra, išskyrus miglotą užuominą apie pripažįstamą tranzito laisvę. Tačiau, teisės eksperto aiškinimu, sankcijos tam ir nustatomos, kad panašios laivės būtų ribojamos.

„Tikrai abstrakčiai remtis tranzito laisve ir teigti, kad tuo remiantis galima vežti, tikrai negalima, kai reglamente tokios išimties tikrai nėra“, – pabrėžė jis.

D. Žalimo teigimu, numatant leidimą pervežti ne daugiau sankcionuotų prekių, nei trejų metų vidurkis, programuojamas konfliktas, nes neaišku, kas bus, jei Rusija nesutiks su Lietuvos išvadomis, kad prekių kiekiai viršija kvotą.

„Trijų metų taisyklė irgi neaišku, iš kur kyla“, – pastebėjo jis.

Teisininkas kalbėjo, kad formaliai dokumentas skirtas visoms ES narėms, bet yra akivaizdu, kad jis taikomas vienai šaliai.

„Tranzitas geležinkeliu nevyksta per jokią kitą ES šalį, tik per Lietuvą. Mes galime save apgaudinėti, kad, girdi, skirta ne vien Lietuvai, o ir kitoms ES šalims, bet pagrindinis vykdytojas bus ne kas kitas, kaip Lietuva“, – paaiškino jis.

D. Žalimas taip pat teigė pripažįstantis, kad interpretuojant patį išaiškinimą, galima prieiti ir kitų išvadų. Pavyzdžiui, preziumuojant, kad EK neviršijo savo kompetencijos, galima prieiti išvadą, kad taisyklės dėl kvotų ir t.t. skirtos ne sankcionuotoms prekėms, o kitoms.

„Tada gimsta paradoksali išvada, kad šiuo išaiškinimu ne pasiekta daugiau aiškumo, o priešingai – įnešta daugiau neaiškumų“, – teigė konferencijos dalyvis.

Paaiškino sankcijų specifiką

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas Gintautas Bartkus taip pat teigė, kad gaires reikėtų vertinti kaip nevykusį bandymą paaiškinti sankcijų politiką, nes neaiškumų dabar kilo dar daugiau.

„Taip yra todėl, kad mes turėtume skaityti ne tik gaires, bet turėtume pasiimti ir pati reglamentą, kitus, ankstesnius išaiškinimus, pateiktus Komisijos, ir bandyti suprasti visą teisinį reguliavimą“, – akcentavo teisininkas.

„Sankcijų režimą nustato reglamentas. Reglamentą tvirtina ES taryba. Savo žodį taria ir Europos Viršūnių Taryba sankcijų klausimu. Tai institucija, kuri ir turi priimti sprendimą, koks bebūtų politinis sprendimas, (...) bet tas jų politinis sprendimas privalo būt iteisiškai tinkamai įformintas“, – pabrėžė G. Bartkus.

Jis šiek tiek paaiškino ir sankcijų taikymą.

„Sankcijų pats režimas yra painus ir sudėtingas, bet sankcijos visada gali būti daiktams bei gali būti veiklai. Gairėse minimas paaiškinimas dėl tranzito referuoja į reglamento straipsnį, kuris draudžia Rusijos bendrovėms gabenti krovinius visur, visoje ES, nes tai yra sankcija transporto sektoriui. Yra dvi išimtys: pirmoji – pašto paslaugoms, antroji – Kaliningradui“, – sakė buvęs teisingumo ministras.

Jo tikinimu, neaiškumai bei painiava prasideda, kai EK pasako, kad geležinkelio transportui į Kaliningradą speciali tvarka, kokia yra numatyta transporto sektoriui, nėra taikoma.

„Ji netaikoma, bet ir negali būti taikoma, nes kelių ir geležinkelio transportas yra du skirtingi dalykai. Kadangi gabenime geležinkeliu, įsitraukia „Lietuvos geležinkelių“ teikiamos paslaugos, tai net negali būti kalbos apie tokį pati režimą“, – tvirtino G. Bartkus.

Ragina organizuoti bendrą susitikimą ir aiškintis klausimą toliau

Liberalų sąjūdžio atstovas R. Lopata teigė, jog, panašu, kad šios naujosios EK gairės nėra privalomos.

„Gairėse nurodyta galimybė vežti sankcionuotas prekes, tai – neteisėta. EK viršijo savo įgaliojimus, nes niekur nėra Europos Vadovų Taryba nusprendusi, kad geležinkeliai turi išskirtinę teisę pažeisti sankcijas“, – svarstė jis.

Anot parlamentaro, Lietuva gali nevykdyti gairių ir prašyti išaiškinimo klausiant, iš kur kyla EK galia leisti vežti sankcionuotas prekes geležinkeliu, prašyti Europos Vadovų Tarybos išaiškinimo arba praleisti sankcionuotas prekes „tuo įrodant, kad Lietuva niekada nestovėjo už sankcijų laikymąsi, o išaiškinimų laukimas tebuvo Lietuvos visuomenės apgaulė“.

Jo teigimu, dabar Lietuva gali apsispręsti, ar leisti sankcionuotas rusiškas prekes, taip būnant su Rusija, ar kreiptis tolimesnio išaiškinimo bei būti su Ukraina.

R. Lopata teigė prašantis URM, kad būtų organizuotas EK ir Lietuvos atstovų susitikimas šiuo klausimu, kuriame galėtų dalyvauti ir D. Žalimas bei G. Bartkus. To, anot politiko, reikia tam, kad būtų galima išgirsti originalius, o ne perpasakotus atsakymus.

„Jei Lietuvos Vyriausybė nesikreips, tai į EK su šiais klausimais kreipsis europarlamentarai, Seimo nariai“, – paaiškino politikas.

Jis informavo, kad kreipėsi į Lietuvos eurokomisarą Virginijų Sinkevičių su prašymu sudaryti galimybę susitikti su EK nariais, atsakingais už gairių pateikimą.

R. Lopata vardijo klausimus, kuriuos ketina jiems užduoti: ar gairėse yra nurodyta, kad geležinkeliu galima vežti sankcionuotas prekes, kokiuose ES teisės aktuose yra nurodyta, kad geležinkeliai turi išskirtinę teisę vežti sankcionuotas prekes bei kokiu pagrindu gairėse gali būti nurodyta, kad geležinkeliu galima vežti sankcionuotas prekes, bet negalima vežti kitu transportu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)