„Geležinkeliu irgi negalima vežti sankcionuotų prekių“
Diplomatas A. Januška rėmėsi teisininko, advokato Gintauto Bartkaus detalia gairių analize.
„Taigi nesankcionuotas prekes vežti geležinkeliu galima, bet tai nereiškia, kad geležinkeliu galima vežti sankcionuotas prekes – tiksliau, tai reiškia, kad geležinkeliu, kaip specifine transporto priemone sankcionuotų prekių irgi vežti negalima. Apie tai, kad galima būtų vežti sankcionuotas prekes, niekur šiose „gairėse „nekalbama“, – pabrėžė A. Januška.
Jis kėlė klausimą – kodėl turėtų būti leidžiama geležinkeliu vežti sankcionuotas prekes.
„Geležinkelis niekur nėra minimas kaip specifinis transportas, kuriuo galima būtų pervežti sankcionuotas prekes ES teritorijoje, o išimties geležinkelio tranzitui nėra numatyta ES reguliavime“, – teigė diplomatas.
Jis priminė, jog EK įveda atsakomybę prižiūrėti, kad tos prekės, kurios važiuos geležinkeliu neviršytų 3 metų vidurkio – tai yra sugriežtina sankcijų priežiūrą.
„Kokia iš to išvada – sankcionuotų prekių per Lietuvą vežti negalima, o nesankcionuotas reikia skaičiuoti“, – rašė jis.
A. Januška toliau citavo teisininką G. Bartkų, kuris teigia, kad „sankcionuotų prekių negalima vežti ne tik geležinkeliais, bet ir kitomis transporto priemonėmis (lėktuvais, laivais, sunkvežimiais, rogėmis), nes tai sankcija prekėms“.
„Kitaip sakant su tomis prekėmis negalima daryti nieko: tiesiogiai ir netiesiogiai įsigyti, importuoti, perduoti, teikti techninę pagalbą, kitas paslaugas, tarpininkauti jų atžvilgiu, finansuoti jų pirkimą, etc. be kita ko ir transportuoti. Išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus, pavyzdžiui humanitariniais tikslais“, – socialiniame tinkle teigė A. Januška.
Jis kėlė klausimą – galbūt EK specialiai paliko dviprasmybę.
„Nes jai buvo sunku „iš naujo“ išaiškinti, kad geležinkeliai yra tokie specifiniai, kad jais galima vežti sankcionuotas prekes. Paliko tai išsiaiškinti patiems, su tikėjimu, kad bus išsiaiškinta „teisingai“. Bet kas yra teisingai Lietuvos atveju?“, – feisbuke rašė diplomatas A. Januška.
Anot jo, remiantis tokiomis EK gairėmis praleisti sankcionuotas prekes būtų nesusipratimas
„Įdomu, kaip EK vertintų ar galima geležinkeliais vežti sankcionuotas prekes per Vokietiją? Atsakymas būtų – ne. O kur tada sankcijose yra numatyta išimtis tranzitui geležinkeliu? Nėra, tik kelių transportui. Todėl būtų keista, jei Lietuva leistų vykti sankcionuotoms prekėms per savo teritoriją. Jei kažkas pamanytų, kad čia neaišku, galima kreiptis į Komisiją tolesnio išaiškinimo. Tačiau remiantis tokiomis „gairėmis“ praleisti sankcionuotas prekes būtų nesusipratimas“, – feisbuke tikino diplomatas A. Januška.
Du liberalai nepritaria EK išaiškinimui
Reaguodami į Europos Komisijos (EK) išaiškinimą Liberalų sąjūdžio nariai europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narys Raimundas Lopata paskelbė pareiškimą, kuriame ragina Vyriausybę bei prezidentą Gitaną Nausėdą nedaryti jokių nuolaidų Rusijai ir atmesti bet kokius pasiūlymus, leidžiančius sankcionuotoms prekėms per Lietuvą keliauti į Kaliningradą.
„Nepritariame jokiam vadinamam Europos Komisijos išaiškinimui, kuris panaikina, interpretuoja, įveda išimtis, kvotas Europos Sąjungos sprendimu sankcionuotoms rusų prekėms Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai ar jos vyksta tranzitu ar kitaip, nes manome, kad kompetencija panaikinti ar įvesti sankcijas priklauso Europos Vadovų Tarybai“, – feisbuko paskyroje rašo R. Lopata.
Politikai ragina prezidentą G. Nausėdą aiškiai apsispręsti ir atmesti bet kokius pasiūlymus, kurie de facto leistų vykti sankcionuotoms prekėms per Lietuvą, nesvarbu koks būtų sukurtas pralaidumo mechanizmas.
„Kol Ukrainos uostai yra užblokuoti, kol yra naikinama Ukraina ir žudomi jos žmonės, tol jokių nuolaidų agresorei Rusijai. ES privalo ir toliau plėsti sankcijas Rusijai“, – akcentuojama pareiškime.
Šie politikai penktadienį Seime rengia ir spaudos konferenciją, kuriame kartu su kitais ekspertais aiškins, kodėl geležinkeliu negalima vežti sankcionuotų prekių. Joje dalyvaus Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio narys P. Auštrevičius, teisininkas, advokatas G. Bartkus, Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Lopata ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Atsakymus pateikė Šimonytė
Trečiadienį Europos Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes.
Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes.
Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais.
Nausėda: gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Grybauskaitės kritika
Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
