Reaguodamas į komentare dėstomas mintis, A. Tapinas feisbuke pacitavo tą dalį, kurioje aiškinama, jog „nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos [ataskaitų VMI – Delfi) laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir kalbant apie pagalbą Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk, ir išloši labdaringų pinigų...“
Visuomenininkas pateikė nuorodą į visą ataskaitą ir audito rezultatus apie tai, kaip „Laisvės TV“ išleido surinktą paramą per pandemiją.
„Ignai Vėgėle, jūs šmeižiate, meluojate ir savo insinuacijomis „o gal nebuvo paramos“ mėginate pakirsti žmonių pasitikėjimą Ukrainą remiančiomis organizacijomis. Esate gėda „teisininko“ vardui. Bet, kaip teisininkas, žinote pasekmes už melą ir šmeižtą. Ar esate pasiruošęs atsakyti už savo žodžius?“, – feisbuke klausė jis.
Vėgėlė teisinasi pavardės neminėjęs
Po kurio laiko jam atsakė I. Vėgėlė, A. Tapiną pavadinęs „vienu feisbuko vartotoju“.
„Lyg netyčia iškirpęs mano straipsnio vienos pastraipos dalį taip, kad ta iškarpa atitiktų jo interpretaciją, pasipiktino tariamu melu. Dar įdomiau, gerokai susireikšminęs, jis visą tą tekstą priskyrė savo asmeniui bei su juo siejamam juridiniam asmeniui. Negaliu atsistebėti – kaip čia taip: asmens vardo ir pavardės nėra, o kažkas ima galvoti, kad čia apie jį. Kaži kodėl?“ – feisbuke rašo jis.
I. Vėgėlė aiškino jau rašęs, kad „kelti klausimus apie nevykusį valstybės valdymą – „... Rusijos naratyvas ir propaganda. Tuoj gausi iš „patriotų“ klavišais per kepurę“. Pasitvirtino. To asmens paskyroje pasipylė save aukštuomenei priskiriančių kelių šimtų asmenų atviros patyčios, žeminimas ir užgauliojimai“.
„Dalis sekėjų siūlė tikrą laisvę – blokuoti Delfi, kuris išdrįso skelbti kritiškus straipsnius. Neapsieita ir be keiksmų: dabar tai – pažangiosios publikos atributas, net mada. Palieku jiems jų pačių žemos kultūros burbulą: svarstau ir abejoju, ar prasminga švaistyti laiką keliasdešimčiai teismo procesų“, – rašo I. Vėgėlė.
Jis feisbuko paskyroje paskelbė nuasmenintą VMI atsakymą, kuriame teigiama, kad inspekcija už 2021 metus negavo nė vienos užpildytos formos, kurioje būtų nurodoma informacija apie juridinių asmenų iš paramos teikėjų gautų lėšų išmokėjimą fiziniams asmenims.
„Ignas Vėgėlė jau sukasi kaip vilkelis“, – į tai sureagavo A. Tapinas.
Jis nurodė, kad žurnalistas Šarūnas Černiauskas su VMI išsiaiškino, jog paramos ir labdaros organizacijos inspekcijai turi pateikti ne I. Vėgėlės nurodytą, o visai kitą formą.
„Komentarus po savo įrašu I. Vėgėlė apribojo. Va taip paimami nesusiję faktai, sukuriama naujiena, juodinanti visus paramos rinkėjus, ir pasiekiamas kažkoks tikslas. Koks? Kitame įraše I. Vėgėlė dalijasi apklausos apie kandidatus į prezidentus rezultatais, – jis renka beveik 6 procentus ir dėkoja už pasitikėjimą. Lietuvos advokatūra, jums galvos dėl tokių jūsų garbės teismo nario metodų neskauda?“ – klausia jis.
Protesto balsai imami ne meškerėmis, o traleriais
Kad I. Vėgėlė galbūt nusitaikė į prezidento rinkimus, feisbuke svarsto ir komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas.
„Na ką – protesto balsai imami jau ne meškerėmis, o ištisais traleriais. Šia prasme profesoriaus daktaro šiandienos rašto darbas yra nuostabus. Aš, įdomumo dėlei, pabandžiau paskaičiuoti, ką profesorius daktaras ėmėsi kritikuoti ir malti į miltus. Nesu tikras, kad sąrašas visas – bet net jei ir ne, jis vis tiek įspūdingas. Va, šekit“, – rašo jis.
Ir vardija:
Egzaminų rezultatai. Švietimo politika – dabartinė, ne ta, kuri buvo konstruojama pastaruosius keliolika metų, kai dabartiniai abiturientai nešė gėles pirmos klasės mokytojams.
Politika Baltarusijos atžvilgiu. Pozicija dėl Taivano ir Kinijos. Sankcijos Baltarusijai ir tranzitui į Kaliningradą. Saugumo politikos formavimas.
Kova su skiepijimu nuo koronaviruso. Taip, čia dar nenusibodo – juk ne tik profesorius, bet, primenam, dar ir daktaras. Žino geriau.
Pasieniečių rūpesčiai. Civilinė sauga. Pabėgėliai – taip, pasirodo, su hibridiniu karu prieš Lietuvą irgi ne taip tvarkėmės. Krašto apsauga, nepaprastoji padėtis (nu taip, nes už lango taigi komendanto valanda), ir net Vyriausybės narių atostogos.
„Viskas, viskas blogai. Kas dar? Dar – infliacija blogai. Nauji mokesčiai – irgi blogai. A. Tapino hobis žaist pokerį – irgi blogai, neduokdie, „Bairaktarą“ praloš. Žemės ūkio politika – blogai, V. Landsbergio pripažinimas valstybės vadovu pavėlavus šitiek metų – blogai. Na, bent dėl šito negali priekaištaut – 1988–1990 klausimais būsimas profesorius daktaras dar puberteto klausimus sprendė, negalėjo šviestis aktualijų ir valstybės atstatymo temomis, tebūnie“, – ironizuoja jis.
„Kas ten dar? Korupcija – blogai, galiausiai ir Prezidentas – irgi nieko gero. Aš nesu tikras, kad viską surašiau, bet kaip beskaičiuosi – mažiausiai 20 tezių sukalė profesorius daktaras į vieną rašto darbą. Toks mūsų dienų Martynas Liuteris“, – teigia A. Baranauskas.
Jo vertinimu, tai – tiesiog tobulas rinkimų kokteilis visiems, dėl ko nors nusivylusiems ir balsuosiantiems „prieš“, vadinamiesiems protesto balsams, kuriuos kiekvienais rinkimais vis bando kas sužvejoti – tai praturtėjęs suvirintojas, tai pablūdusi teisėja, tai dar kas. Va, dabar, anot jo, profesorius daktaras.
„Ir, svarbiausia, tiks kiekvienam. Štai, sakysim – tamstai neįdomus žemės ūkis, ir tikite, kad kiaušiniai atsiranda prekybos tinkle? Šekit, papykim kartu dėl infliacijos bei mokesčių. Negirdėjot apie pasieniečių godas dėl ginkluotės? Na, pasipiktinkim dėl vakcinų, tranzito į Kaliningradą, Taivano politikos. O gal minėtai užsienio politikai kaip tik pritariate? Na, tada atvirkščiai: va, jums šansas suraukti kaktą dėl krašto apsaugos politikos ir slėptuvių, kuriomis nelabai kas rūpinosi net ne nuo Brežnevo, o nuo Chruščiovo laikų, būklės, – feisbuke rašo A.Baranauskas. – Ir, žinoma, kontrolinis šūvis – A. Tapinas ir V. Landsbergis tekste tikrai mobilizuos minias su šakėmis ir fakelais.“
„Visiems tiks, ar ne?“ – klausia jis.
„Na, kaip. Yra tokia pasakėčia apie garbaus amžiaus ponią, prašusią iš auksinės žuvelės visko tiek, kad galiausiai beliko suskilusi gelda“, – rašo toliau.
Pasak jo, jei ne visi, tai bent jau dauguma rinkėjų pasižymi tokia įdomia savybe – negana jiems sakyti, kas negerai, nes žmonės ir patys tą mato, reikia pasiūlyti, kaip spręsti dalykus.
„Standartiniai atsakymai „nevogt“ ir „tvarka bus“ nepraeis, kažkas kažkada vis tiek užduos protingesnių klausimų. Kaip, klaus, infliaciją siūlote, pone, žabot? Kaip pabėgėlių teises vienu metu užtikrint, ir kartu – hibridinio karo nepralošt? Kaip ir kokybiškų valdžios sprendimų prašyt, ir pailsėt jiems tuo pat metu neleist? Kaip ir Ukrainą palaikyt, ir Kaliningrado tranzitą atlaisvint?“ – rašo A. Baranauskas.
Galiausiai, anot jo, kiek ten paramos pats surinkai, kad jau kitų paramų skaidrumu taip abejoji?
„Bet vis tiek nuostabus darbas, kaip sakiau. Matosi, kad širdį sudėjo profesorius daktaras. Tik kelt pagrįstą abejonę nėr gana, čia ne teismo posėdis. Ir jei nori būti daugiau nei velnio advokatu – va, imk ir pasiūlyk, ir su protu. Laukim, turėtų būti dar nuostabiau“, – teigia komunikacijos ekspertas.
