Abu įstatymus prezidentas G. Nausėda pasirašė praėjusią savaitę, tačiau prezidentūra apie tai neinformavo pranešimu spaudai, neišdėstė sprendimo motyvų.
Delfi pasiteiravo prezidentūros, kokie jie, tačiau šalies vadovo patarėjas komunikacijos klausimais Ridas Jasiulionis to nekomentavo.
„Dėl Jūsų minimų įstatymų pasirašymo komentarų neturime“, – nurodė jis.
Vadovybės apsaugos įstatymą, pagal kurį pareigas einantys Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas nuo šių metų rugsėjo 1-osios apsaugos pareigūnų bus saugomi tik tiesioginių funkcijų įgyvendinimo metu, o taip pat Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis prilygintas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui, Seimas priėmė balsų dauguma.
Prezidentas abiem iniciatyvos anksčiau yra išsakęs pastabų.
„Negalime tokių žaidimų žaisti“
G. Nausėdos teigimu, tokia situacija, kai kažkuriuo paros metu šalies vadovai nesaugomi apskritai, yra negalima.
„Negalime tokių žaidimų žaisti, čia kaip būti truputį nėščiam“, – gegužę žurnalistams komentavo šalies vadovas.
Kalbėdamas apie V. Landsbergio statuso įtvirtinimą, G. Nausėda anksčiau reiškė abejones, ar įstatymas tam tinkama forma.
Kita vertus, jis teigė, kad laiko jį de facto šalies vadovu.
„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V. Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990–1992 m. prof. V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas.
Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas, ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – anksčiau naujienų agentūrai ELTA komentavo prezidentūros Komunikacijos grupė.
Šalies vadovo įsitikinimu, į klausimą, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure, turi atsakyti Konstitucinis Teismas (KT).
Opozicija žada kreiptis į KT
Po to, kai prezidentas pasirašė įstatymą dėl V. Landsbergio statuso, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškėjo, jog opozicinės partijos rinks parašus ir kreipsis į KT, kad šis įvertintų, ar sprendimas suteikti jam valstybės vadovo statusą neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Delfi siekė sužinoti, ar, šalies vadovo nuomone, tokio kreipimosi reikia ir kodėl, tačiau prezidentūra to nepakomentavo.
Apie tai, kad įstatymas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui gali prieštarauti Konstitucijai, yra įspėjęs Seimo Teisės departamentas.
„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai“, – rašoma Teisės departamento išvadoje, kurią cituoja ELTA.
Seimo teisininkai dokumente taip pat nurodė, kad Lietuvos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų.
Be to, teisininkų teigimu, Konstitucinis Teismas dar 2002 metų birželio 19 dienos nutarimu yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Lietuvos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.
„Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai“, – išvadoje apibendrino teisininkai.
