„Penktadienį, 11 val., Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje pasirašysime susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo“, – Eltai teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas tikina, kad susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo ketina pasirašyti visos parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).
„Dokumentas konceptualus, didinantis visuotinės gynybos principą. Ir padarysime viską, kad tai būtų politinė deklaracija, kuri taptų realiais darbais“, – akcentavo parlamentaras.
Visgi L. Kasčiūnas pripažįsta, kad visoms parlamentinėms partijoms, dalyvavusioms rengiant dokumentą, siekiant sutarimo, teko padaryti tam tikrų kompromisų.
„Mes suprantame realybę, kad kiekviena politinė jėga gali turėti tam tikrų norų turėti kažko daugiau tame susitarime, bet kadangi tai yra plataus politinio spektro sutarimas, tai geriau jau sutarti, dėl ko gali sutarti, ir judėti į priekį“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„O tam tikri klausimai kaip privalomas visuotinis šaukimas po mokyklos, tai, aišku, yra mūsų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prioritetas, mes galbūt dar planuojame kokią nors partinę deklaraciją šiuo kausimu padaryti, bet faktas, kad vis tiek numatyta didinti šauktinių skaičių susitarime“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad apie susitarimus dėl užsienio politikos ir krašto gynybos partijos pradėjo kalbėti prasidėjus karui Ukrainoje. Visgi Seime ruošiamą susitarimą aptemdė ne tik „valstiečių“ kelti ultimatumai, bet ir opozicijos sprendimas boikotuoti plenarinius Seimo posėdžius. Parlamentarams ėmus posėdžiauti atskirose Seimo salėse, NSGK pirmininkas teigė neatmetantis, kad dėl kilusių aistrų tarp opozicijos ir valdančiųjų pasirašyti susitarimą dėl krašto gynybos ir saugumo gali tekti tik rudenį.
Kiek vėliau L. Kasčiūnas pažymėjo, kad susitarimą dėl gynybos vertėtų pasirašyti dar iki rudens sesijos pradžios. Pasak jo, tai būtų sveika reakcija į Lietuvai itin svarbų Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą ir ten priimtus sprendimus.
Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas.
Susitarimo projekte taip pat numatytas siekis sukurti kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą ir rengti gyventojus rezistencijai bei ginkluotam pasipriešinimui.
Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
