Todėl nieko keisto, kad ženkliai išaugus ministro populiarumui socialiniuose tinkluose vis dažniau užsimenama apie galimybę, jog A. Anušauskas galėtų būti išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatu artėjančiuose Lietuvos vadovo rinkimuose. Taip pat neatmetama galimybė, kad dabartiniam partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui baigus kadenciją A. Anušauskas galėtų būti išrinktas naujuoju konservatorių lyderiu.
Vertindami A. Anušausko politines galimybes ekspertai atkreipia dėmesį, kad tiek iki prezidento, tiek iki partijos pirmininko rinkimų dar daug laiko, todėl, pasak jų, prognozuoti apie politiko dalyvavimą juose – anksti.
Visgi, ekspertų teigimu, A. Anušauskas yra vienas ryškiausių ir daugiausiai visuomenės pasitikėjimo turinčių TS-LKD politikų, todėl jo kandidatūra bent jau kol kas yra realiausia. Nors politiko perspektyvos prezidento rinkimuose laimėti prieš dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą nėra didelės, visgi, ekspertų vertinimu, vien tik patekimas į antrąjį rinkimų turą galėtų būti puikus atspirties taškas politikui tapti konservatorių sąrašo vedliu artėjančiuose Seimo rinkimuose.
I. Kalpokas: A. Anušauskas kol kas vienintelis realus TS-LKD kandidatas į prezidento rinkimus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas atkreipia dėmesį, kad tiek karo Ukrainoje kontekste, tiek ir Kaliningrado tranzito krizės kontekste A. Anušauskui susiklostė ypač palankios aplinkybės – jis pastaruoju metu yra viešojoje erdvėje vienas matomiausių ministrų.
„Natūralu, kad kuomet žmogus yra matomas, tiek jo žinomumas auga, tiek šiuo atveju, kadangi krašto apsauga pasidarė mums nepaprastai aktuali sritis, tai ir tam tikri lūkesčiai ir viltys yra projektuojami į žmogų, kuris šiuo atveju personifikuoja krašto apsaugą. Net jeigu ginkluotų pajėgų vyriausiasis vadas yra prezidentas, mes vis dėlto krašto apsaugą su krašto apsaugos ministru labiausiai ir asocijuojame“, – Eltai teigė I. Kalpokas.
Politologas mano, kad gyventojams pasitikėjimą ministru kelia ir ramus A. Anušausko komunikacijos būdas.
„Karo, tranzito ir panašiame kontekste mes matome daug skambių, kartais net ir su isterija balansuojančių pareiškimų tiek iš Seimo, tiek ir apskritai iš viešosios erdvės. Tuo tarpu A. Anušausko komunikacija visada yra rami, visada yra apeliuojanti į faktus, į žvalgybos, kariuomenės ir kitokius pajėgumus ir tuo būdu tarsi raminanti visuomenę“, – sakė I. Kalpokas.
„Tai šiuo atveju A. Anušauskas visuomenei veikia kaip „raminantis dėdė“, kuris gana įtemptoje situacijoje geba gana nuosekliai papasakoti istoriją, kodėl nėra taip viskas baisu ir nereikia čia mums pulti kasti bunkerių ir pirkti konservų“, – pažymėjo jis.
I. Kalpokas teigia, kad vertinant pastaruoju metu ypač išaugusį krašto apsaugos ministro populiarumą, tikimybė, kad A. Anušauskas galėtų būti pasirinktas kaip konservatorių kandidatas artėjančiuose prezidento rinkimuose – reali.
„Greičiausiai vis dėlto konservatoriams reikės savo kandidato. Ir panašu, kad I. Šimonytė į rinkimus antrą kartą nesiverš, šansų, kad tie rinkimai būtų sėkmingi, nėra daug, tai šiuo atveju Vyriausybė bus daug svarbiau. Taigi krašto apsaugos ministras tikrai galėtų būti ta figūra, juo labiau, pripažinkime, kad nėra nieko daugiau ir nėra nieko geriau partijoje. Todėl šiuo atveju, net jeigu tas populiarumas ir aptirps, tikrai manyčiau, kad A. Anušauskas galėtų būti rimta figūra. Juo labiau, kad reikia sugebėjimų ir pasinaudoti gera situacija“, – akcentavo jis.
Perspektyva šiuos rinkimus nukonkuruoti dabartinį prezidentą G. Nausėdą, pasak politologo, kol kas yra niūri visiems galimiems kandidatams. Tačiau, pasak jo, jei A. Anušauskui vis dėlto pavyktų patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą, tai politikui galėtų būti ir realus atspirties taškas tapti partijos vedliu 2024 metų Seimo rinkimuose.
„Patekimas į antrą turą prezidento rinkimuose galėtų prisidėti prie tam tikro partijos šuolio ir galbūt A. Anušausko, kaip partijos vedlio kituose rinkimuose, formavimosi. Nes labai panašiai buvo ir su I. Šimonyte, kuomet 2019 metais per prezidento rinkimus iš tiesų buvo pasirodyta geriau negu buvo laukta, ir tai paskui padėjo katapultuoti ją ir konservatorius į sėkmę 2020 metų Seimo rinkimuose. Tai panašią strategiją mes galbūt galime matyti galvojant ir apie kitus prezidento ir paskui Seimo rinkimus“, – svarstė jis.
I. Kalpokas taip pat neatmeta galimybės, kad A. Anušauskas, G. Landsbergiui baigus savo paskutinę kadenciją TS-LKD pirmininko poste, galėtų tapti naujuoju partijos vedliu.
„Taigi, aš šiuo metu matyčiau vienintelį realų kandidatą tiek kalbant apie prezidento rinkimus, tiek apie partijos pirmininko rinkimus ir natūraliai apie vedimą partijos sąrašo kituose Seimo rinkimuose. Nebent per tą laiką įvyktų kokie nors kataklizmai. Mes jau turbūt išmokome tikėtis, kad turbūt nieko neįmanoma prognozuoti“, – teigė I. Kalpokas.
R. Ališauskienė: apklausose A. Anušauskas kol kas neįvardinamas kaip galimas kandidatas į prezidentus
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasos Ališauskienė taip pat sutinka, kad karo Ukrainoje kontekste išaugęs A. Anušausko teigiamas vertinimas yra nulemtas ramios, visuomenės pasitikėjimą keliančios ministro komunikacijos.
„Manyčiau, kad teigiamas A. Anušausko vertinimas yra nulemtas jo kalbėjimo, nėra, kad mes įkyriai jį kiekvieną dieną matytume viešojoje erdvėje, bet jis komentuoja ir pasisako tada, kada reikia, ir tokiu pakankamai ramiu tonu, bet keliančiu pasitikėjimą“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipia dėmesį, kad A. Anušausko vertinimas niekada nebuvo neigiamas, tiesiog, pasak jos, kol buvo Seimo narys, politikas buvo mažiau žinomas.
„Taigi žmonės žiūri ir į retoriką, ir į pasisakymus, taigi tai, ką mato, jiems patinka. Vienas dalykas, gyventojai gerai vertina jo kompetenciją, kitas dalykas, gerai vertina jo tokį pakankamai gerą toną. Tai būtent tame karo situacijos fone yra labai suprantamas tas geras vertinimas“, – sakė ji.
Visgi R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad laiko iki prezidento rinkimų dar daug, todėl, anot jos, kol kas sklandančios kalbos apie galimą A. Anušausko kandidatavimą į šalies vadovo postą – ankstyvos. Sociologė taip pat atkreipia dėmesį ir į tendenciją, kad paprastai staigiai šoktelėję politikų populiarumo reitingai nėra linkę išsilaikyti ilgojoje perspektyvoje.
„Tai stabilūs, labai geri vertinimai, jeigu žmogus neužima ir prezidento posto, paprastai neišsilaiko. Nebūtinai jie tampa neigiamais, jeigu neįvyksta kažkas tokio, bet dažniau žmonės turbūt pripranta, pradeda neutraliai vertinti, arba apskritai nebesidomi politiku“, – sakė sociologė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenės nuomonės apklausų metu respondentų paprašius įvardinti galimus kandidatus, kuriuos jie palaikytų prezidento rinkimuose, A. Anušausko pavardės dažniausiai tarp paminėtųjų nebūna.
„Dar patys žmonės, kai jiems užduodi atvirą klausimą, ką jie norėtų matyti prezidentu, tai apie A. Anušausko kandidatūrą net negalvoja, nes realiai tarp dažniausiai minimų jo nebuvo. Tai bent jau kol nebuvo viešos tokios žinios ar aptarimo, tai turbūt dauguma galvoja apie jį kaip apie žmogų, kuris užima ministro pareigas, bet negalvoja apie galimą jo prezidentavimą“, – svarstė sociologė.
R. Ališauskienės teigimu, kol kas ankstyva vertinti ir A. Anušausko kaip naujojo TS–LKD pirmininko perspektyvą, nes tai labai priklausys nuo pasitikėjimo ministru partijos viduje.
„Tai daugiau yra partijos žmonių sprendimai. Jie daugiau jau turbūt žino ir savo partijos narį ne tik tame viename vaidmenyje kaip atsakingą už krašto apsaugą, bet, matyt, žino ir kitas jo savybes. Tai čia priklauso daugiau ne nuo gyventojų nuomonės, o nuo pačios partijos narių. Tačiau partijai visada yra pliusas, jeigu yra populiarus jos pirmininkas“, – akcentavo sociologė.
V. Valentinavičius: A. Anušauskas partijoje turi konkurencijos
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius taip pat sutinka, kad, nepaisant A. Anušausko populiarumo, prognozuoti, kad politikas galėtų būti pasirinktas kandidatu prezidento rinkimuose – anksti.
„A. Anušausko populiarumas išaugo karo Ukrainoje kontekste, bet ar tai reiškia, kad jis jau bus pasirinktas kaip kandidatas į prezidentus, dar tikrai anksti kalbėti. Ir iki Seimo, ir iki prezidento rinkimų dar daug laiko, per tą laiką galima tuos reitingus ir sustiprinti, o galima ir prarasti palaikymą“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
Apžvalgininkas mano, kad lemiamo pranašumo prieš kitus galimus konservatorių kandidatus A. Anušauskas kol kas apskritai nelabai turi.
„Yra dar keletas ministrų, kurie savo reitingais, medijų nuomone apie juos, beveik lygiai stovi su A. Anušausku: tai ta pati Agnė Bilotaitė, Monika Navickienė su savo socialine politika. Galbūt reitingai to nelabai rodo, bet jos pozicijos partijos viduje yra pakankamai tvirtos, nes socialiai orientuota TS-LKD politika politiniams oponentams galbūt netikėtas dalykas, bet faktas, kad ši dešiniųjų Vyriausybė didele dalimi vykdo labai kairę politiką, spręsdami nelygybės ir socialinės globos klausimus ir M. Navickienė čia labai gerai matoma“, – sakė jis.
„Taigi sakyčiau, kad A. Anušauskas šiuo metu yra tame pačiame lygyje kaip dar 2-3 ministrai šioje Vyriausybėje, įskaitant, žinoma, ir pačią I. Šimonytę. Tai dėl kandidatavimo į prezidentus kol kas visiškas atviras klausimas“, – pridūrė jis.
V. Valentinavičiaus nuomone, A. Anušauskas panašias perspektyvas turi ir tapti naujuoju TS-LKD partijos pirmininku.
„Vėlgi kandidatai yra tie patys ir A. Anušauskas niekuo nepirmauja prieš kitus: A. Bilotaitė, M. Navickienė ir A. Anušauskas, jų autoritetas partijoje yra panašus“, – pažymėjo jis.
