Kai kurios vakarų Europos šalys, fiksuodamos augantį sergamumą koronavirusu, vėl įvedė arba kalba apie privalomo apsauginių veido kaukių dėvėjimo gražinimą.
SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis Delfi teigė, jog Lietuvoje tai nėra svarstoma.
„Privalomas kaukių dėvėjimas šiuo metu nėra svarstomas, tačiau rekomendacija jas dėvėti žmonių susibūrimo vietose tebegalioja iki šiol. Tai ypač aktualu dabar, kai Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID–19 liga“, – teigė jis.
Anot SAM atstovo, nors sergamumas koronavirusu yra padidėjęs, tačiau situacija ligoninėse yra stabili.
„Dauguma pacientų serga lengva COVID–19 ligos forma. Apie papildomas ribojančias priemones šiuo metu nėra svarstoma, tačiau gyventojai raginami laikytis galiojančių rekomendacijų. Svarbu paminėti, kad šiuo metu tyrimai atliekami tik simptomus jaučiantiems asmenims, todėl teigiamų tyrimų dalis turi būti vertinama pakankamai atsargiai“, – teigė SAM atstovas J. Gališanskis.
Jis pabrėžė, jog ir toliau pagrindiniai rodikliai dėl papildomų priemonių įvedimo tebėra ligoninių ir reanimacijos lovų užimtumas.
Žvelgiant į sergamumo koronavirusu statistiką matyti, kad kai kurios šalies savivaldybės laiko geriausioje epidemiologinė zonoje vien dėl to, kad per 7 dienas neatlieka nei vieno tyrimo.
Tai, anot SAM Spaudos tarnybos atstovo J. Gališanskio, šeimos gydytojų sprendimas.
„Dėl tyrimo atlikimo sprendžia ne savivaldybė, o gydytojas, vadovaudamasis Vaikų ir suaugusiųjų COVID–19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašu. (…) Šiuo metu testavimas dėl COVID–19 ligos atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, jose atliekami greitieji antigeno testai simptomus jaučiantiems asmenims. PGR tyrimai atliekami antriniame lygyje, arba ligoninėse“, – teigė SAM atstovas.
Kaip ruošiasi rudeniui?
Ekspertai kalba, kad rudenį, kai gyventojai vis daugiau laiko praleis uždarose erdvėse, sergamumo koronavirusu situacija gali keistis dramatiškai.
Anot SAM, rudeniui reikia ruoštis jau dabar ir tiems gyventojams, kurie dar nesiskiepijo, rekomenduojama tai padaryti.
Atsižvelgiant į tai, kad šiandien didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję arba persirgę nuo COVID–19 ligos, tikimasi, kad ligos našta bus mažesnė, nei iki šiol stebėta, jeigu nepradės plisti sunkesnę ligos formą sukelianti viruso atmaina.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, rengiantis 2022 m. rudenį kilsiančiai tikėtinai naujajai viruso bangai, planuojama atnaujinti rizikos grupių vakcinacijos programas ir pajėgumus.
Visos sezoninės imunoprofilaktikos sistemos sustiprinimas, telkiant dėmesį į artimą nuolatinį kontaktą su rizikos grupėmis, informacijos sklaidą ir motyvacijos priemones, yra prioritetinė veikimo kryptis, siekiant valdyti COVID–19 pandemiją ir kitas užkrečiamąsias ligas ateityje.
Tikėtina, kad nuo rudens, atsižvelgiant į Lietuvos infektologų draugijos rekomendacijas bus siekiama, kad gripo, pneumokokinės infekcijos ir COVID–19 vakcinacija būtų vykdoma tuo pačiu metu.
Kalbant apie Covid–19, labiausiai tikėtinas scenarijus yra koronaviruso tapimas sezoniniu virusu, kurio valdymui ypač svarbu bus vakcinuoti rizikos grupes. Lietuvoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus sudaryta galimybė skiepytis 80 metų amžiaus ir vyresniems asmenims bei tiems, kurie patiria daugiau rizikų.
SAM taip pat primena, kad ketvirtąja COVID–19 vakcinos doze nuo 2022 m. gegužės 30 d. sudaryta galimybė pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais.
Šiuo metu testavimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Greitieji antigeno testai atliekami simptomus jaučiantiems asmenims, PGR tyrimai atliekami antriniame lygyje arba ligoninėse. Už tyrimus apmokama iš PSDF biudžeto. Testavimo mobiliuosiuose punktuose galėtų prireikti tik tuo atveju, jei būtų itin didelis sergančiųjų skaičius ir sveikatos priežiūros įstaigos pačios nebesusidoros su simptominių asmenų testavimu.
Didėjant sergamumui, sekoskaitos tyrimai stebėsenos tikslais galėtų būti atnaujinti.
Profilaktinis mokinių testavimas rudenį organizuojamas nebus. Kaip ir šiuo metu, bus sudaryta galimybė ugdymo įstaigoje savikontrolės testą atlikti simptomus pajutusiems asmenims.
Išaugus hospitalizuojamų asmenų skaičiui, gydymo įstaigos pagal jau įprastą schemą padidintų Covid–19 ligoniams skirtų lovų skaičių ir perorganizuotų paslaugų teikimą.
Planuojama, kad epidemijas, pasiekus nustatytus kriterijus, kaip ir gripo epidemijų atveju, bus galima skelbti tiek savivaldybės, tiek šalies lygiu. Jei situacija Lietuvoje taptų itin sunki dėl aukštų hospitalizacijos apimčių ar didelio mirčių skaičiaus, būtų svarstoma galimybė vėl skelbti karantiną, jei epidemijų metu taikomos priemonės neduotų reikiamo efekto situacijos valdymui.
Šiuo metu nustatyti reikalavimų keliautojams neplanuojama. Papildomi reikalavimai galėtų būti taikomi tuo atveju, jei atsirastų nauja pavojinga atmaina, kuri sukeltų sunkias ligos formas.
