Kremlius pirmadienį pranešė, jog Rusijos ir Baltarusijos prezidentai aptarė „kai kuriuos galimus veiksmus“, kurių šalys imtųsi reaguodamos į situaciją, susijusią „su Lietuvos įvestais neteisėtais prekių tranzito į Kaliningrado sritį apribojimais“.
Kremlius, reaguodamas į tai, kad Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos (ES) sankcijas tranzitui į Kaliningradą, grasino ne kartą, bet kol kas priešiškos kaimynės veiksmai apsiribojo tik kibernetinėmis atakomis.
Kasčiūnas: karinio atsako grėsmė – minimali
Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Audronius Ažubalis Delfi teigė, kad Lietuva yra pasiruošusi bet kokioms atsakomosioms priemonėms, kad ir kokios jos būtų.
„Visada su Rusija tu turi būti pasiruošęs. Kada valstybės vadovai sėdi ir galvoja, kaip čia pakenkus kaimynams, vis tiek anksčiau ar vėliau kažką sugalvoja ir visko negali numatyti. Ruoštis reikia viskam, tačiau, mano įsitikinimu, šiai dienai Lietuva yra pasiruošusi didžiausioms įmanomoms Rusijos sankcijoms“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie galimas Rusijos atsakomąsias karines priemones, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Rusija nepajėgi tokių imtis.
„Visiškai minimalios yra kokios nors rimtos karinės provokacijos, Rusija turi, kaip mes puikiai žinome, didelių iššūkių ir bėdų Ukrainoje. Manau, kad jų karinė galia nustumta penkiais metais atgal, ir vien pasižiūrėjus į Kaliningrado srities rodiklius karinės galios srityje, irgi yra akivaizdus, aiškus sumažėjimas.
Esu ne kartą padėkojęs ukrainiečiams, kad jie mums padeda demilitarizuoti Kaliningrado sritį – šiek tiek galbūt ironizuojant, bet faktas, kad jie padeda mums tai padaryti“, – Delfi komentavo parlamentaras.
Matijošaitis: nuspėti atsaką sunku
Tiesa, ekonominių atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui, transporto srityje, Rusija, pasak jo, tikrai gali imtis.
O energetikos srityje Rusija svertų prieš Lietuvą neturi, pažymėjo L. Kasčiūnas.
„Tikrai noriu pasidžiaugti, kad ten, kur Europa turi rimtų problemų su energetika, turi iššūkių artėjant šildymo sezonui, mes tokių iššūkių iš esmės neturime. Tai yra mūsų namų darbų akivaizdus įrodymas, kad išsivadavome iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir šioje srity tapome atsparūs. Prieš gerą dešimtmetį tai butų didžiulis koziris Rusijos rankose“, – komentavo komiteto vadovas.
Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nario Marius Matijošaitis taip pat teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuva „puikiai atlaikytų trikdžius energetikoje“, jei tokių būtų.
Kitos jo įvardytos jautrios sritys – kibernetinis saugumas, ekonomika.
„Ko Rusija gali imtis? Ji ėmėsi ir anksčiau, bet imasi dar intensyviau, kibernetinių atakų. Yra svarstymų, kad gali būti akcijų, kurios sutrikdytų ekonomiką, importą Baltijos jūroje, ir visokių kitokių provokacijų, kurios neliestų fizinio konflikto“, – Delfi komentavo parlamentaras ir pažymėjo, kad bent jau su kibernetinėmis atakomis Lietuva susitvarko.
Bendrai, pasak M. Matijošaičio, „modeliuoti tai, kas yra kruvino, genocidą vykdančio režimo galvoje, sprendimų priėmėjų galvose, labai sunku“.
„Pasakyti, kokių akcijų [rusai] imsis prieš Lietuvą, reikėtų išsimatuoti jų desperaciją“, – teigė Seimo narys.
Pavilionis: susitelkime į sankcijų įgyvendinimą
Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nario Žygimanto Pavilionio įsitikinimu, Lietuvai apskritai nederėtų viešai diskutuoti apie galimą Kremliaus atsaką ir vietoje to, anot jo, reikėtų susitelkti į ES sankcijų įgyvendinimą.
„Keldami klausimą dėl atsako, jūs kaip tik ir faktiškai skleidžiate Rusijos gąsdinimus, kuriuos ji vartoja visose Europos Sąjungos šalyse. Siūlyčiau jų neskleisti ir ramiai susitelkus rūpintis, kad sankcijos būtų įgyvendintos, o ne koks gali būti Rusijos atsakas.
Rusijos atsaką mes matome kiekvieną dieną Ukrainos teritorijoje žudomais žmonėmis, griaunamais miestais, kaimais“, – Delfi komentavo Ž. Pavilionis.
Rusija grasindama ir gąsdindama, tautos atstovo matymu, bando nukreipti dėmesį nuo savo agresijos Ukrainoje. Į Kremliaus retoriką, anot jo, turime reaguoti ramiai, dirbti savo darbus ir stiprėti.
„Siūlau negąsdinti lietuvių tautos Kremliaus argumentais, o susitelkti į visų Vakarų atsaką į Rusijos agresiją, kuri, aišku, kad vyksta, mes jai ruošiamės.
Madrido sprendimai, mūsų saugumo ir gynybos stiprinimas, mūsų energetinio saugumo klausimai, su kuriais, tiesą pasakius, esame gerokai toliau negu daugelis kitų ES šalių, todėl nesame taip nepasiruošę, kaip kurios kitos šalys, kurios tik dabar imasi tų lietuviškų sprendimų savo energetikoje“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Ažubalis: nėra ko bėdotis
Pirmadienį Kaliningrado valdžia pranešė svarstanti visiškai uždrausti prekių judėjimą tarp Baltijos šalių ir Rusijos.
A. Ažubalis teigė, kad prekių judėjimas tarp Lietuvos ir Rusijos yra labai nedidelis, o ir praradimai esą nebūtų didelė kaina lyginant su tuo, kokį kraugerišką karą Ukrainoje vykdo Rusija.
„Aišku, kiekviena darbo viena, kiekvienas verslas yra labai svarbus, bet negali sėdėti visada ant dviejų kėdžių. Jeigu jau esi teisingųjų pusėje ir jeigu pats agituoji už sankcijas, turi būti pasirengęs priimti ir kitos pusės atsakomąsias priemones. Ir lyginant, kokias jie gali duoti, su tuo, ką šitie galvažudžiai daro Ukrainoje, tai yra milžiniškas skirtumas, tai yra kosmosas. Todėl, aš manau, šiuo atveju Lietuvoje niekam nereikėtų labai bėdavotis“, – komentavo Seimo narys.
Lietuva, L. Kasčiūno matymu, mokosi gyventi be Rusijos ir atlaikytų minėtas sankcijas.
„Man atrodo, mes po truputį mokomės gyventi be Rusijos, tą suprato daugelis mūsų sektorių. Būtų gerai, kad suprastų ir kai kurie politikai, kurie turi verslus Rusijoje“, – sakė jis.
Lietuvos ir Rusijos verslo ryšiai, pasak politiko, nėra tokie žymus, kad „užspaudus vieną ar kitą kraujagyslę ekonomikos srity mes būtume parklupdyti ant kelių“.
„Tikrai taip nėra“, – teigė jis.
Įsigalios naujos sankcijos
Kad Lietuva yra nepriklausoma nuo Rusijos, nes „neperka iš jos nei elektros, nei dujų“ ir su šia valstybe neturi reikšmingų ekonominių santykių, pirmadienį BNS pabrėžė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ji sakė rimtai nevertinanti Rusijos grasinimų dėl sustabdyto dalies jos prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą. Dėl to, pasak ministrės, Rusija gali spausti ne Lietuvą, o kitas ES valstybes, pavyzdžiui Vokietiją.
Nuo sekmadienio, pasibaigus penktojo ES sankcijų Rusijai paketo pereinamajam laikotarpiui, tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą draudžiama gabenti rusiškos kilmės cementą, alkoholį ir kitus produktus, rašo BNS.
Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas per ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, nuo rugpjūčio 10-osios nebebus galima vežti anglies ir kito kietojo iškastinio kuro, o nuo gruodžio 5 dienos – rusiškos naftos ir jos produktų.
Rusija paskelbė, kad tai priešiški ir vienašališki Lietuvos veiksmai bei Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, Rusijos informaciją vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
