Antradienį spaudos konferenciją surengusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigė, jog šių metų valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatus vertina nevienareikšmiškai. Ji teigė, kad džiaugiasi gerais pasiekimais: fiziką, istoriją, geografiją, lietuvių kalbą ir literatūrą mokiniai išlaikė geriau. Tiesa, matematikos egzamino rezultatai, pasak jos, yra prasti ir itin neramina. Jie nuosekliai blogėjo ilgą laikotarpį, teigė J. Šiugždinienė.
„35 proc. laikiusių matematiką nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant – neišlaikė matematikos egzamino. Tai indikuoja, kad situacija tikrai blogai ir tai – pernelyg rimtas klausimas, kad apie jį galėtumėm kalbėti spontaniškai“, – kalbėjo ministrė.
Padaugėjo gavusių šimtukus
Atsižvelgusi į tai, J. Šiugždinienė pažymėjo, jog savo iniciatyva suformavo komisiją: ji vertino egzamino rezultatus, užduočių ir programos atitiktį.
Komisija, pasak jos, pirmadienį baigė darbą ir pristatė išvadas. Komisija, teigė ministrė, nustatė, jog egzaminas atitiko programą, tačiau du aukštesnio sudėtingumo uždaviniai galėjo turėti įtakos siekiant aukščiausių rezultatų.
„Taigi, komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti. Dėl to nesikeitė neišlaikiusių egzamino skaičius, bet pagerėjo aukščiausiais balais įvertintų rezultatai, padaugėjo šimtukų“, – komentavo J. Šiugždinienė.
Bendrai, ministrės vertinimu, „matematika yra krizinėje situacijoje“ ir tai, anot jos, lėmė seniai priimti, o teisingiau – nepriimti, sprendimai.
Nepaisant to, J. Šiugždinienė pabrėžė, jog privalomo matematikos egzamino atsisakoma nebus.
„Manau, kad mes negalime bėgti nuo problemos, mes turime rūpintis, kaip padėti vaikams geriau pasirengti egzaminui“, – sakė ji.
Ministrė kalbėjo, kad matematika svarbi kompetencija ne tik aukštajame moksle, bet ir gyvenime, ji vysto kritinį, loginį ir abstraktų mąstymą, formuoja gebėjimus spręsti realias, gyvenimiškas problemas. J. Šiugždinienė ragino nebėgti nuo problemos, o ją spręsti ir tam esą reikalingas visų – ministerijos, NŠA, mokyklų, mokytojų, tėvų, mokinių – bendras darbas.
Pristatė pokyčius
Ministerija, pasak J. Šiugždinienės, žinojo, kad situacija su matematikos rezultatais bloga ir tai, anot jos, indikavo tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai tyrimai.
„Apie tai kalbėjome ir ėmėmės problemos spręsti jau nuo šios Vyriausybės kadencijos pradžios“, – pridūrė ministrė, bet pabrėžė, kad švietimas yra tokia sritis, kur pokyčiai greitai neateina.
Ji ėmėsi vardyti šios Vyriausybės inicijuotus pokyčius: nuo šių mokslo metų dešimtoje klasėje grąžinta ketvirta matematikos pamoka, įvestas bandomasis matematikos egzaminas, kuris vyksta antrus metus iš eilės, nuo kitų mokslo metų mokyklose bus įgyvendinama nauja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa.
Pasak jos, nuo kitų mokslo metų atsiras tarpiniai atsiskaitymai, priimtas sprendimas vykdyti atskirus matematikos egzaminus bendrajam ir išplėstiniam kursui.
Šiuo metu egzaminas yra tik vienas bendras, mokyklinis egzaminas panaikintas dar 2013 metais.
„Yra sudėtinga vaikams, kurie mokėsi bendruoju kursu, laikyti valstybinį matematikos egzaminą“, – sakė ministrė.
Signalas apie didelius pasiekimų skirtumus mieste ir kaime
Jos žiniomis, virš 80 proc. vaikų, kurie mokosi bendruoju kursu, neišlaiko valstybinio matematikos egzamino.
Be to, pasak J. Šiugždinienės, numatoma įvesti slenkstį ketinantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą: pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimas turės būti ne mažesnis nei 4 balai.
Kitu atveju, teks kartoti kursą arba rinktis profesinį kelią.
Šiuo metu, neišlaikius tokio vertinimo, galima toliau mokytis viduriniame ugdyme.
Kitais metais, pasak ministrės, planuojama dirbti su mokyklomis, kurioms sekasi prasčiausiai. Tai yra: stiprinti matematikos konsultacijas, atsiras programa apie matematikos dalyko didaktiką arba metodiką, nuo rugsėjo 1 dienos įteisinamos ilgalaikės pedagogų kvalifikacijos kėlimo programos, nuo spalio planuojama plėsti mokymus mokytojams matematikos vertinimo tema, stiprinti mokyklų tinklą.
„Šis egzaminas indikuoja didelius skirtumus tarp miesto ir kaimo rajonų mokyklų <...>. Mes turime užtikrinti, kad nebus mokyklų, kuriose mokiniai negalės turėti papildomų konsultacijų, papildomų matematikos modulių, kas vyksta šiandien dėl to, kad mes norime išlaikyti pastatą, bet nesuteikti geriausio ugdymo kokybės“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Praėjusių metų rezultatai – išimtis
„Yra du aspektai: pirmiausia minimalus užduočių skaičius, jis tikrai buvo pakankamas, uždaviniai tikrai buvo nesunkūs, atitiko visus minimaliems uždaviniams taikomus reikalavimus ir tuos taškus – 16 proc. egzamino užduoties – buvo galima surinkti“, – pasakojo V. Dabrišienė.
Egzamino formuluotėje, pasak jos, taip pat nebuvo esminių klaidų, kurios būtų galėjusios daryti įtaką mokinių rezultatams.
„Vienintelis dalykas, kad buvo keletas uždavinių, kurie, nors ir atitiko programą, pagal sudėtingą, neįprastą kontekstą galėjo daryti įtaką mokinių rezultatams ir pakreipti visą vertinimo kreivę į kairę, tai yra turėti įtakos aukštesniems balams“, – komentavo mokytoja.
Ekspertų komisija, anot jos, šių metų matematikos egzaminą ir jo rezultatus lygino su ankstesniais egzaminais iki 2015 metų. Išryškėjo tendencija.
„Visi egzaminų rezultatai gana sparčiai mažėja, žemėja neišlaikymo riba, įvertinimų vidurkiai sparčiai mažėja. Išimtis – 2021 metai, kai buvo daroma keletas pakeitimų ir buvo pridėtas papildomas egzamino laikas ir papildomi du B lygio uždaviniai. Tai pernai metų rezultatai buvo daugiau išimtis“, – kalbėjo V. Dabrišienė.
O šių metų matematikos VBE rezultatai, jos teigimu, atspindi bendrą tendenciją, pastebimą nuo 2015 metų ar nuo dar seniau – nuo 2001 metų.
100 balų gavo 0,8 proc. abiturientų
Matematikos egzaminą išlaikė 65 proc. jį laikiusių abiturientų, pažymėjo NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė. Po to, kai išvadas priėmė ministrės suburta komisija, NŠA, pasak jos, nusprendė keisti kartelę dėl aukščiausių įvertinimų – 100 balų iš matematikos egzamino gavo 0,8 proc. jį laikiusių.
„Negalėjome neišgirsti, neįvertinti ir nepriimti sprendimo dėl mokinių, kurie pretenduoja į aukščiausius įvertinimus. Todėl tiems mokiniams, kurie jau rinko aukščiausio įvertinimo taškus, buvo nuleista kartelė dėl 100 balų, ne nuo 55, bet nuo 53 taškų, ir tokiu būdu yra 0,8 proc. visų egzaminą laikiusiųjų, kurie gauna 100 balų aukščiausią įvertinimą“, – spaudos konferencijoje dėstė A. Ranonytė.
Lyginant su praėjusiais metais, gavusių šimtukus, pasak jos, yra beveik dvigubai mažiau.
„Todėl taip pat per vieną tašką yra nuleista šio lygio taškų kartelė“, – paminėjo NŠA direktoriaus pavaduotoja.
Kitais metais, pasak jos, lengvinti matematikos egzamino neplanuojama, o dalis mokinių jau šiemet atėjo „į matematikos renginį, o ne į matematikos egzaminą“.
„Matematikos egzaminas kitais metais atitiks programą, tikrai kitais metais nėra keliamas tikslas palengvinti egzamino struktūrą, jo apimtis arba taškų skaičių“, – sakė A. Ranonytė.
NŠA atstovė teigė, jog visi indikatoriai rodo, kad mokiniai į matematikos egzaminą dažnai žiūri kaip į loteriją, tai rodo ir didelis pasirenkančių mokytis matematiką išplėstiniu kursu, tačiau egzamino laikyti neateinančiųjų skaičius.
„Matome, kad mokykloje mokosi šimtas mokinių, kurie ketina laikyti brandos egzaminą, jie mokosi išplėstiniu kursu, o į egzaminą ateina nuo 10 iki 15 mokinių. Tai reiškia, kad valstybė investuoja, yra sukeliama lūkesčių kartelė ne tik iš mokinių, bet ir iš valstybės pusės, ir tie mokiniai nepasirenka laikyti egzamino. Tai rodo, kad matematiką mes traktuojame kaip loteriją, jeigu aš norėsiu, jeigu man pasirodys, kad tinkama, aš ateisiu“, – kalbėjo A. Ranonytė.
„Lygiai taip pat tarp tų atėjusių mokinių, tikėtina, kad didesnė dalis iš neišlaikiusių egzamino jau egzamino dieną žinojo, kad neišlaikė egzamino, nes jie išsinešė juodraščius, ir pakankamai tuščius juodraščius“, – pridūrė NŠA direktorės pavaduotoja.
Neadekvatus vertinimas mokyklose
Spaudos konferencijoje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad problema yra neadekvatus mokinių vertinimas mokyklose, nes neturėtų būti atvejų, kai egzamino neišlaiko metiniame įvertinime devynetą ar dešimtuką turintis mokinys.
„Negali būti taip, kad metiniame turintis devynis ar dešimt, t. y. aukščiausius įvertinimus, neišlaiko egzamino. Tai yra didžiulė problema, sudaroma iliuzija mokiniams, kad puikiai moka matematiką, o iš tikrųjų matematikos gebėjimai, samprotavimas, yra menki“, – teigė viceministras, kurį cituoja BNS.
Jis taip pat pažymėjo, kad kol kas matyti tolygus rezultatų prastėjimas ir pakeisti kryptį bus sunku.
Šiemetiniame egzamine vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių. Didmiesčių mokyklose matematikos egzamino neišlaikė 27,7 proc. mokinių, kaimo vietovėse – 40,1 proc. mokinių.
Sėkmingiausiai matematikos egzaminą laikė Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.) abiturientai.
Egzaminas būtinas stojant į finansuojamas vietas
Anksčiau skelbta, kad šių metų matematikos valstybinio brandos egzamino, neoficialiais duomenimis, neišlaikė apie 35 proc. abiturientų. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.
Po to, kai paaiškėjo, kad matematikos egzamino rezultatai prasti, švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė paprašė atlikti šio egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti atlikus papildomą analizę. Speciali komisija šiuo klausimu buvo sudaryta prie NŠA.
NŠA duomenimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet ketino laikyti 15 tūkst. 834 jaunuoliai.
Būti išlaikius valstybinį matematikos egzaminą reikia norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Be šio, reikia išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną laisvai pasirenkamą egzaminą.
