Ir toks susitikimas gali įvykti – net dviejose baudžiamosiose bylose kaltinimų dėl seksualinės prievartavos sulaukęs 29 metų vilnietis Emilijus Surma iki šiol mėgaujasi laisve. Nesvarbu, kad jam abiejose bylose skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuosprendžiai nėra įsiteisėję – dar anksčiau Lietuvos apeliacinis teismas vyrui buvo skyręs 6 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau po nuteistojo ir jo gynėjo skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino nuosprendį ir bylą nurodė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kai kasacinis teismas priėmė tokią nutartį, E. Surma jau buvo įkalintas, bet netrukus buvo išleistas į laisvę – kai vieną dieną jis atvėrė Vilniaus apygardos teismo, kuriame buvo nagrinėjama kita jam iškelta byla, duris, nukentėjusiomis pripažintų mergaičių artimieji ir advokatai neteko žado.
Ši byla buvo iškelta tuomet, kai teisėjai jau aiškinosi kitas nusikalstamas veikas, kuriomis jis buvo kaltinamas. O dabar po ilgai trukusio proceso, kurio metu teismas apklausė daugybę liudytojų ir išklausė ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus nukentėjusiųjų pasakojimus, baudžiamąją bylą dėl prieš mergaites panaudotos seksualinės prievartos ir išnaudojimo pornografijai išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Nida Vigelienė nusprendė E. Surmai skirti 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bet jis, kol nuosprendis neįsiteisėjo (o nuteistasis greičiausiai jį skųs apeliacine tvarka), paliktas laisvėje – bylą nagrinėjant teisme pareigūnai vyrui net nebuvo paskyrę jokios kardomosios priemonės.
Uždaruose teismo posėdžiuose baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas taip pat nusprendė iš E. Surmos dviem nukentėjusiosiomis pripažintoms mergaitės priteisti po 5 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti. Jam taip pat teks padengti advokatų, atstovavusių nukentėjusiosioms, išlaidas.
Apie šią ne vieną mėnesį teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą Delfi.lt jau rašė – apie savo dukros patirtą prievartą pasakojo ne tik nukentėjusios mergaitės tėvas, anksčiau buvęs Seimo nariu, bet ir jų interesams teisme atstovaujantis advokatas Karolis Rugys, raginęs tėvus skirti kuo daugiau dėmesio savo vaikams.
Po šio straipsnio teismui teko daryti pertrauką – kaltinamasis ir jam atstovaujantis advokatas bylą nagrinėjančios teisėjos N. Vigelienės paprašė nušalinti ne tik savo pilietinę poziciją išreiškusį advokatą, bet ir procese valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą. Be to, teismo buvo prašoma kreiptis į prokuratūrą – esą žurnalistas, advokatas ir prokuroras galėjo padaryti ne vieną nusikaltimą.
„Byla labai nemaloni, į tokią situaciją gali pakliūti bet kuris vaikas, – tada sakė advokatas K. Rugys. – Kiekvieno vaikas ar giminaitis gali taip papulti. Mano ginamai mergaitei per laimingą atstiktinumą išvis liūdnai galėjo baigtis, o ši istorija, manau, yra geriausias pavyzdys, kad operatyvumas yra itin svarbu: jei greičiau pirmoji byla būtų nagrinėjama ir kaltinamajam būtų pritaikytos kardomosios priemonės, nuteistas vyras ir bausmę greičiau atlikinėjęs būtų, ir gal šios bylos nebūtų. Bent per tą laiką. Nes kad daugiau panašių atvejų vien iš to pačio asmens pusės nebus – niekas negali užtikrinti. Jis (kol kas ir oficialiai) nekaltas…“
Teisininkas įsitikinęs, kad šią istoriją privalo perskaityti visi tėvai: „Gal bent kažkas savo vaikus apsaugos daugiau skirdami jiems dėmesio, labiau kontroliuodami ir suteikdami daugiau informacijos apie gresiančius pavojus.“
Šioje byloje buvo nustatyta, kad E. Surma, apsimesdamas gerokai jaunesniu vaikinu, internetu susipažino su dviem mergaitėmis, jas kvietė į pasimatymus, taip pat išnaudojo pornografijai. „To nepamiršiu visą gyvenimą“, – vėliau tėvams prisipažino viena nukentėjusiųjų.
Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį E. Surma pateko dar 2018 metais – šią bylą dėl seksualinių nusikaltimų išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas vyrui skyrė įkalinimą vos 2 metams. Anot teismo, neteistam vyrui griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl buvo pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinė teisė ir skirta švelnesnė nei numatyta sankcijoje bausmė.
Tuo metu vėliau šį nuosprendį panaikinę apeliacinės instancijos teismo teisėjai E. Surmai skyrė tris kartus griežtesnę bausmę, be to, nutarė, kad nuteistasis nukentėjusiajai privalės sumokėti 6 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Antanas Gubista buvo įsitikinęs, kad vilnietis, kuris nei prisipažino, nei padėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti padarytų nusikaltimų, kai seksualiai pasinaudojo trylikamete, už grotų turėtų praleisti dar ilgiau – 9 metus.
„Kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusioji yra mažametė, jog lytiniai santykiai su tokio amžiaus vaiku draudžiami įstatymo, nepaisant, ar tokio asmens sutikimas yra, ar nėra“, – prokuroras pažymėjo, kad paskiriant bausmę yra svarbus ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti.
Taip, anot ekspertų, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs praeinančiu psichikos sutrikimu – kitomis reakcijomis į stiprų stresą.
Apie tai, kad trylikametė pirmą kartą turėjo lytinius santykius su vaikinu, pirmiausia sužinojo šios draugė, o netrukus – ir motina. Tačiau bijodama, kad bus pasmerkta dėl tokio neatsakingo elgesio, kai su nepažįstamu vaikinu per pirmąjį pasimatymą važiavo į viešbutį ir čia pat prarado nekaltybę, mergaitė iš pradžių jai papasakojo kiek kitokią istoriją.
„Dukra man pasakojo, kad tą dieną instagrame buvo susitarusi susitikti su drauge iš mokyklos prie prekybos centro „Panorama“, tačiau į susitikimo vietą vietoj draugės atėjo vaikinas, kurio ji nepažinojo ir matė pirmą kartą, šis, iškvietęs taksį, ją nuvežė į viešbutį ir išprievartavo“, – pareigūnams teigė motina.
Vėliau paaiškėjo, kad mažametė melavo: „Vėliau dukra prisipažino, kad tas vaikinas nebuvo prisidengęs kito asmens vardu, dukra žinojo, kad važiuoja į „Panoramą“ susitikti su vaikinu, o jos draugė patarė pameluoti kai kurias įvykio aplinkybes – liepė man sakyti, kad instagrame žinutes rašinėja maniakai, apsimetantys kitais žmonėmis, – bijojo, kad sužinoję tikrą tiesą mes ją barsime. Ji norėjo, kad jos pagailėčiau, o ne kaltinčiau dėl to, kas nutiko.“
Kad ėjo susitikti ne su drauge, o ją žinutėmis atakavusiu vaikinu, mergaitė motinai pasakė jau kitą dieną, kai tik išėjo iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Šioje apklausoje mergaitė pasakojo, kad vieną dieną instagrame sulaukė nepažįstamo vaikino žinutės, – jis nurodė, jog jam yra 20 metų, nors iš tikrųjų po dviejų savaičių jam turėjo sukakti 25-eri. Tiesa, iš išvaizdos vaikinas atrodo gerokai jaunesnis – vyras vėliau pareigūnams net buvo prisipažinęs, kad dėl savo itin jaunatviškos išvaizdos negalėdavo užmegzti artimų santykių su savo amžiaus merginomis.
Bet apie tai trylikametė, kuri net neslėpė savo tikrojo amžiaus, nieko nežinojo. Jau pirmosiomis žinutėmis vyras mažametei ėmė rodyti išskirtinį dėmesį – rašė, kad ji yra graži, patraukli, „seksi“, jog ji jam patinka ir kad jis ją norėtų turėti šalia, stipriai apkabinti ir priglausti prie savęs. Be to, tuo metu viename sostinėje veikiančiame banke dirbęs vyras nepilnametei daug rašė seksualinėmis temomis – klausė apie bučinius, rašė, kad norėtų su ja pasibučiuoti, jog „nori jos“, ir pan.
Trylikametę tokios žinutės, atrodo, šokiravo – ji parašė, kad neketina bučiuotis ir net neleistų savęs bučiuoti, nes dar yra vaikas, o jeigu šis jos nori, tuomet niekuomet su juo nesusitiks. Bet mergaite susižavėjęs beveik dvigubai vyresnis vyras ir toliau ją atakavo savo žinutėmis: klausė, ar ši jam negalėtų surasti panelės, kuri neturi vaikino, taip pat domėjosi, ar ši išdrįstų pasibučiuoti su kita mergaite, o jis esą tai žiūrėtų, taip pat domėjosi, ar kas nors „ją yra lietęs“, ir t. t.
Žinučių buvo tiek daug, kad galop trylikametė pasidavė vaikino rodomam dėmesiui ir, kaip vėliau nustatė ekspertai, naiviai įtikėjo, jog juodu yra įsimylėję vienas kitą, nors bendravo tik virtualiai. Trylikametę vaikinas taip sužavėjo, kad ši jam pradėjo siųsti širdeles, rašė, jog yra jį įsimylėjusi, pasiilgo, dėl jo eina iš proto.
Ir visa tai truko viso labo tik savaitę, – supratęs, kad paauglę jau sužavėjo ir galės šia pasinaudoti, vyras mergaitę pakvietė į pasimatymą. O jis iš karto persikėlė į nebrangų viešbučio kambarį – toks ir buvo išankstinis vyro planas.
Nukentėjusioji paauglė vėliau pareigūnams prisipažino, kad kambaryje ji labai gėdijosi, bet vaikinas ėmėsi iniciatyvos.
„Bandžiau jį atstumti, bet tai buvo beprasmiška“, – vėliau prisipažino ne kartą seksualinę prievartą viešbučio kambaryje patyrusi mažametė. Ji dar prieš šį pasimatymą iš savo bendraamžių draugių buvo sulaukusi įspėjimų, kad būtų atsargi, nes nepažįstamasis gali ją išprievartauti ir išžaginti, bet mergaitė vylėsi, jog kaip nors šią problemą išspręs ir sugebės pasipriešinti.
Bet taip ir nesugebėjo – vėliau paaiškėjo, kad mergaitė dėl savo būdo nemoka pasakyti „ne“, ir darė tai, ką jai liepė daryti vaikinas. Labiausiai ji išgyveno, kad per šį pasimatymą prarado nekaltybę, – išsigandusi paauglė vėliau nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje, todėl apie patirtą prievartą ir papasakojo savo motinai.
Tiesa, nerimaudama dėl to, kas nutiko, ir jausdama kaltę, kad galbūt nepatiko savo „draugui“, mergaitė po pasimatymo jam parašė žinutę: „Ar mes dabar pora?“
Toks mergaitės elgesys, kaip nurodė su ja bendravusi ekspertė, sietinas su mažametės emociniu nestabilumu, meilės trūkumu: „Nukentėjusioji yra sutrikusi, ribotai suprato, kas įvyko, ji emociškai nebrandi; mergaitė suprato, kas yra išprievartavimas, bet nesuprato pasekmių; ji naiviai vertino jų santykius, bijojo įžeisti, norėjo patikti, ji išgyvena priklausomybės santykius. Nukentėjusioji stengėsi, kad nuteistasis nepagalvotų apie ją blogai, norėjo būti gera. Jei nukentėjusioji suvoktų jos atžvilgiu padarytos veikos pavojingumą ir žalą, jai nekiltų noras susirašinėti ar bendrauti vaikinu.“
Anot ekspertės, paauglė labai ribotai suprato su ja siejamus įvykius, kad tai jos pirmieji lytiniai santykiai: „Jos santykių vertinimas naivus, nebrandus, galvojo, jog įsimylėjo, ji galimai jaučiasi kalta dėl įvykio, gal prisiima atsakomybę, kad kažkaip pakenks baudžiamojon atsakomybėn patrauktam vaikinui; nukentėjusioji yra emociškai priklausoma nuo kitų vertinimo, elgesio, jai nustatytas didesnis polinkis į įtaigumą, jai svarbu, ką apie ją galvoja kiti, kaip su ja elgiasi.“
Ekspertės teigimu, nepilnametė įvykio metu buvo akivaizdžiai nebrandi, pagal savo raidą nerodė ir negalėjo rodyti iniciatyvos lytiniams veiksmams, be to, greičiausiai truputį stengėsi pasirodyti „labiau suaugusi“, negu buvo iš tiesų, ir iki galo nesuvokė ją į pasimatymą pakvietusio vyro ketinimų realumo.
Baudžiamojon atsakomybėn dėl trylikametės išžaginimo ir seksualinio prievartavimo patrauktas E. Surma nė kiek nejautė kaltės dėl to, kas nutiko, – jis pareiškė, kad paauglė pati norėjo su juo intymių santykių. Maža to, jis teisinosi esą nežinojęs, jog instagramo draugė – mažametė.
„Nepastebėjau jos rašytos žinutės, kad jai yra 13 metų“, – teisme kalbėjo E. Surma.
„Iš jos drąsos supratau, kad tai jai ne pirmas kartas“, – teisme kalbėjo vyras.
Tačiau tokius E. Surmos teiginius paneigė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertinęs apeliacinės instancijos teismas, kurio nuosprendis, kaip jau minėta, yra panaikintas, o baudžiamoji byla dar tebėra nagrinėjama.
„Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie nuteistojo atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu viso proceso metu iš esmės nekito, – pažymėjo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. – Nukentėjusioji iš esmės vienodai, nuosekliai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo, kodėl nukentėjusiajai būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį, duoti prieš jį melagingus parodymus.“
Pasak teisėjų, paauglei padidėjusio polinkio fantazuoti nenustatyta, taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais: „Ekspertei bendraujant su nukentėjusiąja apie įvykio aplinkybes, jos parodymai buvo nuoseklūs, nenutolę nuo realybės, atitinkantys jos protinį išsivystymą, emocinė būsena adekvati pasakojamiems faktams.“
Teisėjai pabrėžė, kad neturi pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir patikimumu.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas taip pat rėmėsi psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytais ekspertų teiginiais: „Visame bylos įvykio kontekste išryškėjo nukentėjusiosios sunkumai, priimant savarankiškus sprendimus, – ji elgėsi patikliai, buvo priklausoma nuo aplinkybių, aktyviai ir ryžtingai negynė savo interesų: apie susitikimo su nuteistuoju galimybe nukentėjusioji pasitarė su draugais, tačiau, jiems įspėjus apie galimą grėsmę, ji vis tiek nepajėgė atsispirti nuteistojo dėmesiui ir naiviai tikėjosi, jog nieko blogo nenutiks, o pavojaus atveju sugebės jam pasipriešinti; susitikusi su kaltinamuoju, paauglė pavėluotai įvertino savo elgesio pasekmes, emociškai susijaudino, pasimetė ir aktyviai nebegalėjo jam pasipriešinti; apie tai, kas nutiko, mamai nukentėjusioji papasakojo tik paskatinta draugės, jos žodžiais, draugė ją taip pat įkalbino pateikti mamai kitokią įvykio versiją ir taip sulaukti jos gailesčio.“
Anot ekspertų, mergaitė galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau žinios apie jų reikšmę (žalą, pavojingumą) buvo ribotos, paviršutiniškos.
Ekspertų teigimu, trylikametė nukentėjusioji stresinėje situacijoje sustingsta, nežino, ką daryti, daro tai, ko reikia kitam žmogui.
Ekspertai tyrė ir išžaginimu apkaltintą vyrą ir konstatavo, kad jis pagal savo amžių, intelektinių gebėjimų ir socialinio supratingumo lygį bei pažintinės veiklos ypatumus galėjo tinkamai suvokti situaciją, suprasti savo veiksmų pobūdį ir reikšmę, numatyti galimas jų pasekmes ir atitinkamai, sąmoningai bei valingai reguliuoti savo elgesį.
„Nors nuteistojo išvaizda yra panaši į nepilnamečio, tačiau vien asmens jauna išvaizda, kuri neatitinka realaus amžiaus (nusikalstamų veikų padarymo metu jam buvo beveik 25 metai), nesuteikia pagrindo asmenį vertinti kaip nepakankamai subrendusį, – pažymėjo teisėjai. – Nuteistasis baigė vidurinę mokyklą, vėliau buvo įsidarbinęs ir iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo banke, Klientų aptarnavimo skyriuje, todėl šios aplinkybės patvirtina faktą, jog asmuo yra visiškai subrendęs ir adekvačiai pagal savo amžių suvokiantis faktines aplinkybes. Be to, kaip parodė pats nuteistasis, jis jau turėjo seksualinės patirties su kitomis merginomis, tačiau jam sunkiai sekėsi susirasti merginų dėl savo jaunos išvaizdos.“
Vis dėlto, šis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų priimtos nutarties aiškėja, kad E. Surms byloje nukentėjusiąja pripažinta paauglė gali būti priversta dar kartą iš naujo prisiminti tai, ką patyrė viešbutyje. Ne tik prisiminti, bet ir matant E. Surmai dar kartą viešai papasakoti. Apie tai dar kartą gali tekti papasakoti ir nukentėjusiosios draugei, taip pat nepilnametei, kuri pirmoji sužinojo apie įvykius viešbutyje.
Kol E. Surmos atžvilgiu nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jis laikomas nekaltu.
