„Jau du mėnesius nuo gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybė nėra paskyrusi nei administracijos direktoriaus, nei administracijos direktoriaus pavaduotojo, buvusieji yra atleisti, o kad būtų išrinkti naujieji, turi būti sutarimas, balsų dauguma taryboje bei taip pat mero teikimas. Kol šių dviejų faktorių nėra, sprendimai nėra priimti ir Pagėgių savivaldybėje yra susidaręs vakuumas valdžios“, – situaciją posėdžio metu pristatė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Pasiūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje Seimui teikia Vyriausybė, o galutinį sprendimą priima Seimas.
Seimui tiesioginio valdymo Pagėgių savivaldybėje klausimą ketinama pateikti trečiadienį.
Pagal įstatymą, Vyriausybės įgaliotiniu Pagėgių savivaldybėje taptų politinio pasitikėjimo tarnautojas, kurį Seimui pritarus paskirtų Vyriausybė.
Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Vietos savivaldos įstatymuose nustatyta, kad taryba privalo per 2 mėnesius, kai nutrūksta savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai, paskirti kitą savivaldybės administracijos direktorių. Priešingu atveju savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, kuris negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės meras įgaliojimų netenka. Tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį, vykdantį savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimus, kurie būtini įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms atlikti.
Nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijoje tiesioginis valdymas 1991 m. buvo įvestas Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse bei dalyje kitų savivaldybių.
