Paskutinis lašas
Dar birželio mėnesio pradžioje B. Johnsonas laimėjo pasitikėjimo balsavimą. Bet anot laidos pašnekovės, pergalė nebuvo tvari.
„Nors B. Johnsonas ir jo aplinka apsidžiaugė tuo laimėjimu, nes tai lyg ir garantavo metus ramaus darbo, tokia procedūra negali būti inicijuota dar kartą metų bėgyje. Tačiau ko gero, parama jam partijoje nebuvo itin stipri. Nes apie 40 procentų partijos kolegų pareiškė nepasitikėjimą jam, kaip politikui, jo vykdomai politikai“, – priminė M. Šešelgytė.
Jos teigimu, Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsono valdymo laikotarpis atnešė daug pergalių partijai, visuomenės parama. Tačiau paskui jį driekėsi skandalų šleifas, sakė politologė.
„Daliai visuomenės jis atrodė labai stiprus lyderis, mokantis sakyti tai, ką visuomenė nori girdėti. Tačiau paskui jį driekėsi politinių skandalų šleifas – tiek dėl moralės klausimų, bet taip pat ir dėl labai kontraversiškų paskyrimų. Panašu, kad tie moralės standartai, kuriuos jis taikė sau, panašūs buvo taikomi ir jo aplinkai. Ir tai sukeldavo tokius skandalus, kurie užgoždavo tai, ką Vyriausybė darydavo, Vyriausybėje būdavo nuolatinės krizės“, – priminė ji.
VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė teigė, jog paskutinis lašas buvo vieno Vyriausybės nario – Chriso Pincherio priekabiavimo skandalas.
„B. Johnsonas sakė, kad nežinojo apie jo praeitį, bet priimdamas jį į šias pareigas, ta informacija buvo žinoma. Ir tai, ko gero, nebuvo didžiausias B. Johnsono nusikaltimas jo valdymo laikotarpiu, bet panašu, kad šio lašo užteko, kad partija apsispręstų, kad jiems norisi pokyčių. Ir kad Vyriausybė turi atsinaujinti, pasikeisti partijos vadovas, jos lyderis“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė politologė.
Kalbama apie kelias pavardes
Šiuo metu kalbama apie kelias pavardes, kurios galėtų pakeisti B. Johnsoną premjero poste, sakė M. Šešelgytė.
„Nors tas procesas užsitęs, tie žmonės turėtų surinkti paramą partijos žmonių, užsitikrinti paramą, tai nėra labai lengvas procesas. (…) Dabar yra kalbama apie keletą pavardžių – ministrai, kurie pirmieji atsistatydino šio skandalo eigoje: sveikatos apsaugos ministras Sajidas Javidas, finansų ministras Rishi Sunakas. Bet taip pat kalbama ir apie gynybos ministrą Ben Wallace, kalbama apie buvusį B. Johnsono oponentą 2019 metais Jeremy Hunt.
Tų pavardžių yra tikrai nemažai, bet niekas negali garantuoti, kad neatsiras kitas žaidėjas. Arba nebus pasiūlytas kandidatas, kuris tiks visoms stovykloms“, – sakė laidos „Delfi rytas“ pašnekovė.
Tonas gali švelnėti
Paklausta, ar po šios krizės gali pasikeisti Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) santykiai, VU TSPMI direktorė, politologė M. Šešelgytė svarstė, jog šiuo metu galima kalbėti tik apie labai švelnius pokyčius.
„Nes netgi leiboristų partijos lyderis nemano, kad Brexit galima artimu metu atšaukti. Ir kad Jungtinė Karalystė gali sugrįžti į ES. Todėl galima kalbėti apie tono pasikeitimą, malonesnio gal. Nes iš Jungtinės Karalystės galbūt bus švelnesnis tonas, bet ir iš ES galbūt bus lengviau šnekėtis su nauju lyderiu, paskui kurį nesidriekia Brexit šleifas“, – svarstė ji.
Esminių pokyčių, anot jos, artimiausiu metu neturėtų būti.
Ar keisis parama Ukrainai?
Kyla klausimų, ar nesikeis Didžiosios Britanijos tonas kalbant apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. B. Johnsonas pasižymėjo griežta retorika Rusijos atžvilgiu.
Anot politologės M. Šešelgytės, visi anglų komentatoriai pabrėžia, jog Jungtinė Karalystė „yra daug daugiau nei tik ministras pirmininkas“.
„Tai yra šalis, turinti stiprią parlamentinę tradiciją, turinti stiprias institucijas. Ir bendrai, parama Ukrainai yra tiek instituciniame lygmenyje, tiek ir visuomenėje. Ir ši parama tikrai neturėtų mažėti, besikeičiant ministrui pirmininkui“, – sakė ji.
Visgi, būtina atkreipti dėmesį į du dalykus, laidoje „Delfi rytas“ tikino M. Šešelgytė.
„B. Johnsono asmenybė buvo labai ryški ir spalvinga. Ukrainiečiams tai ko gero siejosi su heroiškumu, ryžtu. Ir todėl labai skaitant tviteryje ukrainiečių, jie gailisi ir mano, kad sunku bus pakeisti B. Johnsoną. Bet ir ta krizė, kuri šiuo metu vyksta, ji taip pat gali būti reikšminga dar šiek tiek sumažinant Jungtinės Karalystės įsitraukimą užsienio politikos klausimais, nes reikės spręsti vidaus politikos klausimus“, – įžvalgomis dalijosi ji.
„Net neabejoju, kad Kremlius bandys daryti įtaką“
Paklausta, kaip Kremlius gali pasinaudoti šia politine suirute Didžiojo Britanijoje, VU TSPMI direktorė, politologė M. Šešelgytė teigė, jog tai galimybių langas.
„Labai aiškiai matėsi Kremliaus džiaugsmas ketvirtadienį. Kuomet Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pakomentavo B. Johnsono pasitraukimą, sakydamas, „mes jo nemėgstame, jis mūsų irgi, tikimės, kad prie Jungtinės Karalsytės vairo ateis profesionalesni žmonės, nors vilčių mažai“. Aišku, ši situacija yra Kremliui galimybių langas, galbūt žaisti kažkokiais dar išlikusiais svertais, kurių labai nedaug likę“, – tikino laidos pašnekovė.
Ji teigė, jog dabar sunku sužiūrėti, kuris kandidatas į premjero postą Kremliui būtų naudingiausias.
„Bet mūsų akys krypta į tuos žmones, kurie buvo galbūt mažesni Ukrainos rėmėjai, galbūt turi kažkokių ryšių su Rusija, ar šeimos nariai turi ryšių su Rusija. Net neabejoju, kad Kremlius bandys daryti įtaką“, – laidoje „Delfi rytas“ tikino politologė M. Šešelgytė.
