„Esu įsitikinusi, kad agresorių padės nugalėti visos priemonės – diplomatija, sankcijos, bet visų pirma – kova mūšio lauke. Pamatėme, kad ukrainiečių kovingumas ir Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo Kremliui parodyti „geros valios“ ženklą ir pasitraukti iš Gyvačių salos. Tad jei norime daugiau tokių „geros valios“ ženklų iš Kremliaus, reikia ir daugiau Vakarų sunkiosios ginkluotės ir finansinės paramos Ukrainai“, – teigia premjerė.

I. Šimonytės tvirtinimu, nuolaidžiavimo valstybei agresorei politika gali atnešti dar didesnius neigiamus padarinius.

„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. (...) Privalome ne tik patys padėti Ukrainai, bet ir toliau telkti visų sąjungininkų pagalbą, atremti vis iškylančias nuolaidžiavimo politikos apraiškas. Nuolaidžiavimas, kaip rodo baisiausia dvidešimto amžiaus vidurio patirtis, laisvės kainą tik padidina. O nuolatinis nuolaidžiavimas – lemia katastrofiškus padarinius“, – sako I. Šimonytė.

„Autoritariniai režimai galvoja, kad energetiniu šantažu ir energetine priklausomybe galima paralyžiuoti net galingiausių šalių sprendimus. Kad karinga retorika paveiks demokratinių šalių politiką, kad cinišku melu ar dezinformacija galima skaldyti demokratinio pasaulio vienybę, o kai neveikia melas, tuomet galima daryti viską, kad kiltų energijos kainos. O jeigu neveikia ir tai – kaip ginklą panaudoti ir maisto stygių, badą“, – priduria premjerė.

Šimtmečio konferencijoje pasisakiusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainoje rodo jos ketinimus pulti kaimynines demokratines valstybes.

„Nebūkime naivūs – pavojuje yra ne tik Rusijos kaimynė, bet ir tarptautinis saugumas, įsivyravęs po Berlyno sienos griūties. Reikalavimai, kuriuos Rusija pateikė JAV ir NATO prieš pradėdama agresiją Ukrainoje, aiškiai rodo Rusijos siekius“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.