Kvartalo gyventojai patiria didelių nepatogumų
Vilniuje esančią Liepiškių gatvę su Juoduoju keliu jungia nedidelė gatvelė. Anksčiau naudodamiesi šia jungtimi Liepiškių gatvės gyventojai galėdavo patogiai ir greitai pasiekti savo namus. Tuomet jiems netekdavo važiuoti aplinkkeliu ir taip jie iš Juodojo kelio patekdavo į Liepiškių gatvę.
Tačiau, regis, tai nepatiko prie šios jungties namus turintiems gyventojams. Vis dėlto čia reikia konstatuoti faktą, kad namų prie jau minėtos jungties yra vos keli: individualus namas – Juodajame kelyje ir Liepiškių gatvėje esantys kotedžai. Taigi iš viso susidaro vos kelios šeimos.
Iš pradžių kliūtis gatvėje buvo įrengta savavališkai, vėliau – su savivaldybės pagalba. 2014 m. jungtyje tarp Liepiškių gatvės ir Juodojo kelio atsirado nelegali tvora, kurią įrengė gatve nenorintys dalintis gyventojai.
Tačiau kitiems gyventojams kreipusis į Seimo kontrolierių įstaigą, tvoros neliko. Mat Seimo kontrolierių įstaiga informaciją perdavė Nacionalinei žemės tarnybai ir ši įpareigojo nelegalią tvorą nugriauti.
Tada ir turėjo baigtis gyventojų vargai. Bet nesibaigė. Nugriovus tvorą pasiliko jos pamatas. O ant jo Vilniaus miesto savivaldybė, išpildydama neteisėtų gatvės tvėrėjų lūkestį, leido pastatyti šviesą atspindinčius stulpelius ir taip gatve apriboti eismą.
Kai paaiškėjo, kad savivaldybės išduotas leidimas stulpeliams įrengti gali būti ne visai teisėtas, ši pasirūpino naujais sprendimais. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų gruodžio 8 d. paskelbė savivaldybei nepalankią neskundžiamą nutartį ir ji buvo įpareigota savo sprendimą peržiūrėti.
Į teismą kreipėsi viešąjį interesą ginantis vietos gyventojas. Byloje atsakovai buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija.
Teismas priėmė savivaldybei nepalankų sprendimą
Tą kartą bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasigedo gatvę užtverti nutarusios savivaldybės argumentų.
„Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad Eismo saugumo komisija ir savivaldybės administracija sprendimo motyvus teikė procesiniuose dokumentuose, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, jog motyvai dėl priimto administracinio akto privalo būti išdėstyti priimtame akte, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijimą sprendimą ir atsakovų šioje byloje nurodomus argumentus, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, konstatuoja, jog sprendimas turėjo būti panaikintas ir Eismo saugumo komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir priimti dėl šio klausimo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį“, - rašoma teismo nutartyje.
Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių konstatuotas sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, pažymėtina, kad Seimo kontrolierė išnagrinėjo pareiškėjo, kuris yra Liepiškių gatvės gyventojas, skundą (skundą pareiškėjas teikė ir kaip Liepiškių gatvės gyventojų atstovas) dėl savivaldybės administracijos pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), 2019 m. vasario 4 d. pažymoje pripažino, kad skundas yra pagrįstas, ir pateikė rekomendacijas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einančiam Aivarui Vilkeliui, savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui. Pažymoje konstatuota, kad savivaldybės administracija nesiima visų įmanomų veiksmų ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems Liepiškių gatvės gyventojams aktualaus klausimo operatyviam sprendimui.
Seimo kontrolierė taip pat yra nurodžiusi, kad galimybė naudotis gatve, jungiančia Juodąjį kelią ir Liepiškių gatvę, visiems suinteresuotiems Liepiškių gatvės gyventojams ir sodų bendrijų „Gintaras“ bei „Tėvynė“ nariams yra ypač svarbi dėl to, jog tai yra gatvė, kuri nors ir nesutvarkyta pagal tokiai gatvei keliamus techninius reikalavimus, tačiau turinti betono plokščių dangą, dėl ko tiek pėsčiųjų, tiek motorizuotų transporto priemonių eismas bet kokiu metų laiku ja besinaudojantiems asmenims yra patogiausias ir optimaliausias.
Taip pat teismas nustatė, kad aplinkybė, jog būtina išlaikyti esamą padėtį, t. y. drausti Liepiškių gatvės gyventojams naudotis viešuoju keliu ir dėl kurios jau seniai vyksta ginčas, iki bus įvykdytos detaliojo planavimo procedūros, kurių metu pravažiavimo keliui svarstoma nustatyti D3 kategoriją, suformuojant aklakelį ties žemės sklypo pietine puse (kryptimi link Juodojo kelio), o likusią privažiavimo atkarpą priskiriant pėsčiųjų-dviračių eismo zonai (E kategorija), nėra pagrįsta teisiniais argumentais. Siekiama išlaikyti padėtis atsirado 2016 metais, o apskritai ginčo gatvėje eismo priemonių ribojimas yra susiformavęs nuo 2014 metų, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, kad ši padėtis atsirado dėl to, kad buvo būtina užtikrinti eismo saugumą.
„Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ginčo gatvė (kelias) yra priskirta D3 kategorijai, kad akligatvis yra įrengtas laikantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų, konkrečios specialistų išvados, kad laikinai būtina imtis tokių eismo organizavimo priemonių dėl saugumo užtikrinimo iki visiško teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo.
Nagrinėjamu atveju užtverta gatvė, paneigiant visuomenės narių (iš jų ir pareiškėjo) teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais, todėl Eismo saugumo komisija turėjo motyvuotai atsakyti, dėl kokių faktinių ir teisinių aplinkybių yra ribojama nuo 2016 metų pareiškėjo teisė naudotis viešuoju keliu susisiekimo tikslais, pateikti įrodymus, kad iš tikrųjų kilo grėsmė saugiam eismui, jei būtent dėl šios priežasties priimtas sprendimas“, - nurodė teismas.
Ir galiausiai teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Drigoto, pranešėjos Dalios Višinskienės ir teisėjos Virginijos Volskienės, priėmė neskundžiamą nutartį: „Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius. Kitą skundo dalį atmesti.“
Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Grąžinti pareiškėjui žyminio mokesčio permoką – 2,25 Eur.“
Antras savivaldybei nepalankus teismo sprendimas
Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo savivaldybę iš naujo priimti sprendimą dėl užtvertos gatvės.
Savivaldybė sprendimą priėmė, tačiau jis nebuvo palankus dėl savivaldybės veiksmų į teismą besikreipusiam gyventojui. Savivaldybė nutarė nieko nekeisti.
Todėl gyventojas, sulaukęs tokio sprendimo, nutarė dar kartą kreiptis į teismą. Ir bylą laimėjo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, 2022 m. birželio 29 d. priėmė vietos gyventojui palankų sprendimą.
Nagrinėjant bylą savivaldybė laikėsi pozicijos, kad teismas neturi kompetencijos eismo saugumo srityje: „Administracijos nuomone, teismas nėra kompetentingas (neturi specialiųjų žinių) spręsti dėl eismo saugumo ginčo teritorijoje, o pareiškėjas, nebūdamas kompetentingu subjektu, neleistinai kvestionuoja komisijos sprendimą užtikrinti pėsčiųjų eismo saugumą, tačiau beveik nepasisako dėl konkrečių teisės aktų nuostatų pažeidimo.“
LVAT įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp ginčo sklypų užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą; nurodė, kad sprendime nėra nurodyti jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai.
Kaip pažymima nutartyje, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija rinkosi į posėdį ir peržiūrėjo savo sprendimą.
„Komisija nutarė laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30- 509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. 0101/0075:2314) Juodajame kel. 62, Vilniuje, detaliojo plano keitimo sklype Liepiškių g. 13 ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“, - tokį sprendimą priėmė savivaldybės komisija.
Taigi, ji nutarė faktiškai situacijos nekeisti – užtvarus palikti.
Šį komisijos sprendimą viešąjį interesą ginantis gyventojas dar kartą apskundė teismui.
„Nors Administracija kvestionavo teismo kompetenciją spręsti dėl eismo saugumo ginčo teritorijoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas yra kompetentingas atlikti komisijos priimto sprendimo teisinį vertinimą, t. y. nustatyti, ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija komisijos priimtą sprendimą vertina taip pat atsižvelgdama į LVAT nustatytus įpareigojimus.
Panaikindamas pirmesnį komisijos sprendimą LVAT nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų (specialistų išvadų), kurie patvirtintų poziciją, jog transporto priemonių eismas pravažiavimo kelyje nuo vienos ginčo gatvės į kitą ir atvirkščiai eismo saugumo požiūriu yra pavojingas; kad ginčo gatvė (kelias) yra priskirta D3 kategorijai; kad akligatvis yra įrengtas laikantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų; kad laikinai buvo būtina imtis tokių eismo organizavimo priemonių dėl saugumo užtikrinimo iki visiško teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo.
Nagrinėjamu atveju nors ginčijamame sprendime (protokole) yra nurodoma, kad komisijos nariai vertino esamas teritorijos pasiekiamumo galimybes atsižvelgiant į esamą gatvių infrastruktūrą, tinklą, gatvių kategorijas ir vertinant visų eismo dalyvių (įskaitant pėsčiuosius) judėjimo saugumą ir t.t., tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie šiuos teiginius patvirtintų.
Kitaip tariant, komisija nepateikė įrodymų (specialistų išvadų) nei dėl eismo pavojingumo, kaip buvo nurodęs LVAT, nei dėl būtinybės taikyti būtent tokius sprendinius.
Pažymėtina ir tai, kad vien tas faktas, jog eismo saugumo priemonės (apsauginiai kelio atitvarai, atšvaitai) įrengtos pagal atestuotos įmonės parengtą nesudėtingo I grupės statinio supaprastintą projektą; atestuota įmonė parinko tinkamiausią atitvėrimo sprendimą, užtikrinant saugų pėsčiųjų eismą, panaikinant tranzitinio transporto eismą bei užtikrinant privažiavimą prie pastatų, pats savaime nepatvirtina nei eismo sąlygų pavojingumo, nei tokių eismo ribojimo priemonių būtinumo, o tėra komisijos priimto sprendimo dėl atitvarinių sistemų praktinis įgyvendinimas“, - konstatavo teisėjų kolegija.
„Vien tai, kad teisės aktai komisijai ir savivaldybei suteikia įgaliojimus priimti vienokį ar kitokį sprendimą eismo saugumo srityje, savaime nereiškia, kad savivaldybė ir komisija gali priimti bet kokius sprendimus, ribojančius asmenų teises, nepagrįsdama jų būtinybės ir nenurodydama konkretaus teisinio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad šis klausimas buvo iš naujo nagrinėjamas, t. y., pačios atsakovės pripažįsta, kad klausimo iš naujo nenagrinėjo, o tik pateikė faktinį ir teisinį savo (ankstesnio) sprendimo pagrindimą“, - nurodė teisėjų kolegija.
Galiausiai teismas priėmė savivaldybei nepalankų sprendimą: „Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija neįvykdė LVAT įpareigojimo priimti iš naujo išnagrinėti klausimą ir priimti sprendimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, todėl komisijos 2022 m sausio 13 d. posėdyje (posėdžio protokolas registruotas 2022 m. vasario 3 d. Nr. A16-134/22(3.1.16E-AD)) priimtas sprendimas „Laikinai iki detaliojo plano (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A30-509/19 „Dėl sklypo (kadastro Nr. 0101/0075:2314) Juodajame kel. 62, Vilniuje, detaliojo plano keitimo sklype Liepiškių g. 13 ir šalia esančioje teritorijoje organizavimo“) sprendinių įgyvendinimo palikti atitvarines sistemas, kurios užtikrina pėsčiųjų praėjimą iki viešojo transporto stotelės privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ naikintinas.
Panaikinus sprendimą, naikintini ir šį sprendimą įgyvendinantys sprendiniai.“
Be to, teismas nutarė priteisti pareiškėjui iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos lygiomis dalimis 422,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct.) (po 211,25 Eur (du šimtus vienuolika eurų 25 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Ar skųs, savivaldybė nežino
Dėl šio atvejo Delfi su klausimais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Jos atstovas Irmantas Kuzas perdavė savivaldybės Teisės grupės parengtus atsakymus.
Anot savivaldybės, dar nėra priimto sprendimo, ar jis bus skundžiamas: „Gerbiame šalies teismų sprendimus. Šiuo metu vertinami sprendimo motyvai ir sprendžiama dėl apeliacijos galimybės.“
Taip pat paklausėme, kada savivaldybė įgyvendins teismo sprendimą ir kada bus pašalinti užtvarai?
I. Kuzas pateikė štai tokį atsakymą: „Galutinį teismo sprendimą, koks jis bus ir kai įsiteisės, įgyvendinsime.“
Rugpjūčio 1 d. Delfi papildomai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir paklausė, ar ji priėmė sprendimą dėl teismo sprendimo apskundimo.
Savivaldybės atstovė Airinė Skistymė teigė, kad priimtas sprendimas teismo sprendimą apskųsti: „Pirmos instancijos sprendimą savivaldybė apskundė, siekdama, kad šį sprendimą patikrintų ir galutinai situaciją įvertintų aukštesnės instancijos teismas.“
