Vienoje Vilniaus kepykloje be lietuvių dirba ir užsieniečiai – siras, prancūzas ir ukrainietis Stasas. Jis gimtojoje Zaporižėje dirbo baristu, o bėgdamas nuo karo atsidūrė Lietuvoje.
„Man pavyko savo karjerą pradėti iš naujo Lietuvoje. Sąlygos čia idealios ir ši komanda mano nauja šeima“, – LNK žinioms sakė ukrainietis.
Kepyklos vadovė pripažįsta, kad norinčių dirbti užsieniečių netrūksta. Tačiau su lietuviais – sudėtingiau, nes nekvalifikuoto darbo jie baidosi.
„Lietuviai yra išrankūs tokiam darbui, taip“, – sakė kepyklos vadovė.
Bet ir kepėjų rasti sunku – mat anot kepyklos vadovės, lietuviai virtuvėje yra savamoksliai.
„Tų iš tiesų patirties turinčių žmonių nėra tiek daug. Nemanau, kad tai vien mūsų problema, manau, kad visi restoranai ir visi, kas dirba maisto srityje, visą laiką ieško gerų, patyrusių, maistą suprantančių ir vertinančių žmonių“, – LNK sakė kepyklos „Druska, miltai, vanduo“ vadovė Barbora Grigaliūnaitė.
Tačiau kepykloje besisukantis kepėjas iš Prancūzijos pasakojo, kad darbas čia lengvesnis nei tėvynėje.
„Prancūzijoje dirbame sunkiau, ten reikia keltis 3 valandą ryto. O Lietuvoje mažesnis darbo krūvis“, – kalbėjo kepėjas iš Prancūzijos Džeremis.
Šiuo metu Lietuvoje laisvų darbo vietų kone 40 tūkstančių, darbo neturi daugiau kaip 150 tūkstančių žmonių. O iš jų ilgalaikių bedarbių – apie 30 tūkstančių.
„Bet jau grįžta į priešpandeminį lygmenį, kurį turėjome 2018–2019 metais“, – LNK sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Tačiau darbdaviai sako, kad nedarbas Lietuvoje kitokia nei prieš pandemiją. Tad gera alga nėra svarbiausias kriterijus.
„Tie bedarbiai, kurie buvo iki COVID–19 pandemijos, dabar jie yra kitokie, su jais reikia visiškai kitaip dirbti, suprasti, kad jeigu jiems reikės pasirinkti šeimą, laisvalaikį ar darbą, prioritetas pirmiausia bus šeima, laisvalaikis. Jeigu jiems užteks pinigų, jie neis į darbą“, – LNK sakė Lietuvos Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Nuo liepos mėnesio keičiasi užimtumo tvarka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada, kad darbą bus galima rasti greičiau – darbuotojai bus apmokami, o regionams atiteks susisiekimo parama.
„Kad žmonės galėtų susisiekti iki darbo vietos, jei tai nėra užtikrinama“, – LNK sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Darbuotojo kelionė bus apmokama ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstant į Užimtumo tarnybą, arba darbo pokalbį. Mat geresnės karjeros perspektyvos yra didesniuose miestuose.
Iš Ukrainos atvykęs baristas Stasas teigė, jog darbą Vilniuje rado maždaug per savaitę.
„Deja, regionuose, kurie yra toliau nuo pagrindinių transporto arterijų ir didmiesčių, galimybės įsidarbinti yra mažesnės“, – LNK sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas G. Darulis.
Didžiausi pokyčiai laukia ilgalaikių bedarbių. Du kartus tinkamo darbo atsisakę asmenys praras statusą, neteks išmokos ir turės susimokėti sveikatos draudimą. Visi bedarbiai bus skirstomi į pasirengusius ir besirengiančius darbu.
Pasirengusiems asmenims iš karto bus siūlomas darbas.
„Svarbiausias dalykas yra motyvacija, lankstumas, turėjimas gretutinių kompetencijų“, – pasakojo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
„Bet tiems žmonės, kurie turi tikrų, pamatinių priežasčių socialinių, dėl kurių negali grįžti į darbo rinką, su savivaldybių pagalba, nevyriausybinėmis organizacijomis ir Užimtumo tarnybos atvejo vadyba, kuri atsiranda naujai, bandysime šias problemas spręsti“, – sistemos naujoves vardijo ministrė M. Navickienė.
Darbdaviai įsitikinę – užimtumo pokyčiai yra būtini, mat šiuolaikiniam lietuviui pašalpos neužteks.
„Pagal tas ambicijas, kurios yra labai žemos, pašalpos yra labai didelės. Bet jeigu žmogaus savivertė labai didelė, jam neužtektų tų pašalpinių pinigų“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Šiemet nedarbas Lietuvoje palaipsniui mažėja ir šiuo metu siekia apie 9 procentus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
