Jis socialiniame tinkle rašė, kad Lietuvos taikomų priemonių teisėtumas valdant migracijos krizę kelia abejonių.
„Tik užsispyrusiai to nenorėta girdėti. Kaip ir nenorėta logiškai veikti, iš karto įvedant nepaprastąją padėtį kartu su atitinkamomis nepaprastosiomis priemonėmis, įskaitant migrantų sulaikymą. Taip galbūt dar buvo įmanoma veikti teisėtai.
Tokios migrantų teises ribojusios priemonės, kokios taikytos vadinamosios ekstremaliosios situacijos metu, neturi jokio konstitucinio pagrindo, nes pagal Konstituciją negalima joje numatyto nepaprastosios padėties režimo pakeisti nekonstituciniu ekstremaliosios situacijos režimu. Nekalbant jau apie tai, jog tokia priemonė, kaip teisės į apeliaciją atėmimas, apskritai negalima pagal Konstituciją net nepaprastosios padėties metu“, – feisbuke rašė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
Visgi, anot jo, nustebino keli ESTT sprendimo punktai, „liudijantys Lietuvos negebėjimą pagrįsti bent jau taikytų priemonių būtinumą išskirtiniu iš užsienio organizuoto masinio migrantų antplūdžio pobūdžiu“.
„Štai 73 punkte nurodyta: „Lietuvos vyriausybė, beje, nepaaiškino, koks yra tokios priemonės (teisės pateikti tarptautinės apsaugos prašymą atėmimo neteisėtai į šalį patekusiam asmeniui) poveikis viešosios tvarkos palaikymui ir vidaus saugumo užtikrinimui esant nagrinėjamai ekstremaliajai situacijai dėl masinio migrantų antplūdžio“.
O 92 punkte nurodyta: „Galiausiai dėl per teismo posėdį pateiktų Lietuvos vyriausybės argumentų, kiek juos galima suprasti taip, kad dėl išskirtinės situacijos, susiklosčiusios dėl migrantų antplūdžio, pagal SESV 72 straipsnį galima nukrypti nuo visų Direktyvos 2013/33 nuostatų, reikia pažymėti, kad ši vyriausybė šiuo klausimu pateikia tik bendro pobūdžio pastabas, kurios, atsižvelgiant į šio sprendimo 70 ir 71 punktuose primintą jurisprudenciją, negali pateisinti šio straipsnio taikymo“, – dokumentą socialiniame tinkle citavo D. Žalimas.
Anot buvusio KT pirmininko, tai gali reikėti, kad „teismui nepakako bendro pobūdžio teiginių apie hibridinę agresiją ir karą, taip pat bendrų prielaidų apie tai, kad taikomomis priemonėmis užtikrinama viešoji tvarka ir nacionalinis saugumas“.
„Kitaip sakant, tarptautiniame teisme reikia konkretikos ir jam nedaro įspūdžio grėsminga politinė retorika, kuri naudota Lietuvoje niekinant žmogaus teisių gynėjų kritiką. Vien lozungais ten toli nenuvažiuosi“, – įžvalgomos feisbuke dalijosi D. Žalimas.
Jis teigė, jog bet kam, kas būtų prieš tai skaitęs atitinkamas ES direktyvas, „būtų buvę aišku, jog, ko gero, neįmanoma pagrįsti į šalį patekusio asmens teisės pateikti tarptautinės apsaugos prašymą atėmimo (taigi reikalavimas pateikti tokį prašymą tik užsienyje ar sienos perėjimo punkte nėra teisėtas)“.
„Kaip buvo akivaizdu ir tai, jog asmens sulaikymas gali būti grindžiamas tik to konkretaus asmens keliama grėsme (taigi nėra teisėtas asmens sulaikymas vien dėl to, kad jis atvyko į šalį neteisėtai).
Taip pat buvo akivaizdu, jog norint nukrypti nuo tokių reikalavimų, reikia gerokai konkrečiau ir išsamiau nukrypimus pagrįsti nacionalinio saugumo interesais, ką, ko gero, iš tiesų buvo įmanoma padaryti. Tik, matyt, tokios pastangos nebuvo kokybiškos, nes teismas tarsi nepastebėjo migrantų antplūdžio išskirtinumo ir jo poveikio bendros ES sienos apsaugai“, – pažymėjo D. Žalimas.
Jis feisbuke rašė, jog nepakako ir samprotavimų apie pasenusį ES teisyną.
D. Žalimas teigė, jog panašu, kad ESTT sprendimas nėra naudingas Lietuvai ir susidaro įspūdis, kad dėl pačios Lietuvos kaltės.
„Jis yra migrantų krizės metu išryškėjusių teisinio nihilizmo tendencijų pasekmė. Jeigu ir toliau bus skatinama siekti trumpalaikės naudos bet kokiomis, taigi ir neteisėtomis, priemonėmis (visiškai nieko negalvojant kiek toliau apie būsimas pasekmes ateityje), taip pat bus skatinamas aklas politinis paklusnumas ir pataikūniškumas valstybės tarnyboje, tokių tarptautinių teismų sprendimų daugės. Beje, akademinis pasaulis taip pat nebuvo itin kritiškas tam, kas vyko. Daugeliui buvo patogu arba visai patylėti, arba nustoti kalbėti šia tema“, – feisbuke rašė buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 10,3 tūkstančio.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.
