Kur priimami strateginiai sprendimai: priklauso ir nuo turinio
EVT Lietuvai atstovauja šalies vadovas G. Nausėda. Kaip Delfi paaiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas, įprastai EVT priima strateginius sprendimus, tačiau jų keitimas priklauso nuo turinio.
„Dažniausiai EVT priima strateginius sprendimus, kuriuos po to detalizuoja ir jų įgyvendinimą numato Europos Komisija. Toks yra bendras principas. Ar šitas principas galioja ir šiuo atveju – man sunku pasakyti, nes reikėtų skaityti išvadas, lyginti su vėliau parengtomis EK taisyklėmis, reikėtų žinoti, kas buvo gyvai kalbėta, bet bendras principas toks, kad EVT svarsto strateginius dalykus, principinius klausimus, o juos jau konkrečiais teisės aktais turi paversti EK“, – sakė politologas.
Kas galutiniam patikslinimui gali turėti įtakos, pasak R. Vilpišausko, taip pat priklauso nuo sprendimo turinio.
„Priklauso nuo interpretacijos, ar naujas išaiškinimas keičia politinę sprendimo prasmę, ar tik koreguoja praktinį įgyvendinimą – man atrodo, čia toks skirtumas, nes jei keičia prasmę, tai tada būtų logiška, kad tam reikėtų vėl valstybių narių pritarimo, bet čia jau ir teisinis klausimas“, – pabrėžė VU TSPMI profesorius.
Tam, kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, gali užtekti ir užsienio reikalų ministrų sprendimo.
„Klausimas, ar neužtektų ministrų lygmens sprendimo, nes ir jie tvirtina sankcijas, kada jos detaliai pasiūlomos“, – priminė R. Vilpišauskas.
Grybauskaitės įvertinimas – ne atsitiktinis? Sako, kad Nausėda neturėtų net reaguoti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas Delfi teigė, kad D. Grybauskaitės viešas komentaras tėra jos, kaip iš aktyvios politikos pasitraukusio žmogaus, nuomonė.
„Dabar Grybauskaitės šmėžavimas viešojoje erdvėje – klausimas, kodėl jis toks dabar yra. Anksčiau nebuvo: ar čia susiję su kažkokiais politiniais motyvais, norais, bet jis pastebimas“, – konstatavo politologas.
Jo teigimu, tiksliausią informaciją apie susidariusią informaciją turi valdžios institucijose su šiuo klausimu dirbantys žmonės.
„Prezidentas, dalyvaudamas EVT, negali nuspręsti – jis nėra kažkoks EVT prezidentas. Sprendimai priimami diskusijų pagrindu. Natūralu, kad didžiosios valstybės tame dominuoja. Aišku, mažosios valstybės turi tam tikras raudonąsias linijas ir tas saugumas, kad nebūtų pažeisti Lietuvos interesai, visada išlieka – tos pozicijos susiformuluoja dar prieš prezidentui važiuojant, o tas mandatas būna pasitvirtinamas“, – priminė M. Jurkynas.
Tad, pasak jo, D. Grybauskaitės retoriką reikėtų vertinti kaip politinį pasistumdymą, į kurį prezidentui, VDU profesoriaus nuomone, atsakyti nebūtina.
„Tas faktas, kad Komisija pateikia kažkokias gaires, vadinasi, kad tas išaiškinimas nebuvo galutinis ar tikslus. Dabar, kai Lietuvos politikai sako, kad jie laukia išaiškinimo, tai kyla klausimas, kodėl to išaiškinimo nebuvo anksčiau ir kaip mes elgėmės – jei elgėmės pagal numatytą mandatą ir viskas aišku, tai gerai, bet jei dabar ateina išaiškinimas, kuris keis mūsų elgseną tranzito patikros atveju, tai klausimas, kodėl to išaiškinimo mūsų Vyriausybė nesulaukė anksčiau“, – svarstė M. Jurkynas.
Šiuo klausimu, eksperto vertinimu, visas taisykles reikėjo išsiaiškinti iki galo.
„Gal čia vėl eilinį kartą pasirodėme drąsioji Lietuva ir šokome pirmieji, neužsitikrinę sąjungininkų paramos – pirmi nuogi į dilgėles, kaip buvo Taivanio atstovybės atveju. Jei suderini pozicijas, tai darai kaip visi susitarė, nieko daugiau. (...) Tai politinis nepasiruošimas ir bandymas atsikratyti atsakomybės“, – komentavo politologas.
Grybauskaitė: jei atsirastų kiti pasiūlymai, reiškia, mes sutikome
Delfi primena, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT laidoje teigė, kad jei EK atsiranda nauji pasiūlymai dėl Kaliningrado tranzito per Lietuvą, tai su Lietuva jie buvo derinami.
„Tiek, kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT stalo, – be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad jeigu atsirastų kažkokie pasiūlymai, reiškia, kad Lietuva ne viešai, bet sutiko. D. Grybauskaitės teigimu, poziciją dėl Kaliningrado tranzito Lietuva turėjo išsakyti dar praėjusią savaitę vykusios EVT metu.
„Lietuva turi ne tik siuntinėti nuomonę, bet Lietuva jau turėjo pasakyti buvusioje, ką tik praėjusioje EVT savo griežtą poziciją. Jeigu ji nebuvo išsakyta ir durys liko atviros įvairioms interpretacijoms ir įvairių popieriukų siuntinėjimui, tai jau čia didele dalimi ir Lietuvos problema“, – sakė buvusi šalies vadovė.
Nausėda atkirto Grybauskaitei: žmogus kalba nežinodamas, kokia yra reali situacija
Į tokius žodžius sureagavo EVT Lietuvai atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda, kuris teigė, kad jį kritikuodama kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė esą kalba nežinodama situacijos, remiasi prielaidomis ir išgalvotais argumentais.
„Aš nesuprantu, iš kur ta kritika ateina. Žmogus, kuris nėra informuotas, kalba apie tai nežinodamas, kokia yra reali situacija. Pirmiausia, aš noriu pažymėti, kad EVT mes kalbėjome apie solidarumą Lietuvai, nes toks ir yra EVT tikslas“, – ketvirtadienį Madride žurnalistams kalbėjo valstybės vadovas.
Prezidentas sakė supažindinęs EVT su situacija, kokie yra grasinimai iš Rusijos pusės ir „kolegos vieningai pritarė“.
„EVT tikrai nepriima sprendimų dėl sankcijų taikymo ir tai turėtų būti gerai žinoma buvusiai prezidentei, – kalbėjo jis. – Na, nežinau, galbūt daroma kažkokia politika, bet prielaidomis kalbėti, arba remtis kažkokiais nepatvirtintais, išgalvotais argumentais... Žinote, vienas žmogus pradeda sakinius „kas galėtų paneigti“. Būtų gerai, kad tas žmogus ir liktų originalus, kad neatsirastų mėgdžiotojų, nes kopijos visada blogesnės už originalą“.
Paklaustas, ar tai, kad Lietuva ketina stabdyti kitų sankcionuojamų prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą, reiškia, jog EK nėra prieštaravimo dėl to, G. Nausėda aiškino nenorintis užbėgti už akių.
„Tai buvo vienas mūsų reikalavimų EK – ne tik principingas sankcijų taikymas, ne tik vengimas kalbėti apie kažkokius žalius koridorius, nes mes juk patys šitas sankcijas nustatėme, tai nejaugi savo rankomis pradėsime šitas sankcijas atitraukinėti?“, – klausė jis.
Dar vienas klausimas, kurį Lietuva pateikė EK, pasak jo, buvo susijęs su kitomis sankcijomis, kurios įsigalios vėliau. G. Nausėdos teigimu, reikia kompleksiško sprendimo, bet tai esą reikia daryti kartu.
„Mes puikiai suprantame, kad Komisija yra atsakinga už tokį sprendimą“, – sakė jis, pabrėžęs, kad Lietuva su EK konsultuojasi nuo praėjusio šeštadienio ir jis viliasi, kad konsultacijų rezultatas bus netrukus paskelbtas.
Kubilius: kol nenumatyta kitaip, Lietuva turi sankcijas įgyvendinti
Apie tranzitą į Kaliningradą ketvirtadienį vakare feisbuke rašė ir europarlamentaras Andrius Kubilius.
„Kovo mėnesį ES Taryba ketvirtojo sankcijų paketo tekste juodu ant balto užrašė, kad joks sankcionuotų prekių tranzitas tarp Maskvos ir Kaliningrado per ES teritoriją yra negalimas, net ir tuo atveju, jeigu tokias prekes vežtų Rusijoje registruotos transporto kompanijos.
Tokioms kompanijoms dirbti tranzito trasose reglamente numatyta išimtis, nes bendra sankcijos norma numato, kad Rusijos transporto kompanijoms yra neleidžiama įvažiuoti į ES teritoriją. Bet reglamentas labai aiškiai nustato, kad net ir tranzito tikslais galėdamos pravažiuoti Lietuvą, tokios transporto priemonės neturi teisės pervežti sankcionuotų prekių“, – rašė A. Kubilius.
Jo teigimu, kol nebus kitokio EVT sprendimo, tol Lietuva turi pareigą įgyvendinti visas patvirtintas sankcijas.
„Ar bus galima Kaliningradą aprūpinti rusiška degtine tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją paaiškės tik po sekančios Vadovų Tarybos, kur Nausėda su Scholzu turės galimybių aptarti ir tranzito Maskva-Berlynas-Kaliningradas galimybes. O tokią Vadovų Tarybą yra planuojama surengti tik spalio 20-21 dienomis.
Tad iki to laiko teks degtinę į Kaliningradą gabenti jūromis. Arba atšaukti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos, nes tada baigsis visos sankcijos“, – rašė europarlamentaras.
Gandus apie Kaliningrado tranzito istoriją bandė sklaidyti ir užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis. Plačiau apie tai skaitykite čia.
