„Kažkaip sakoma, kad buvo daug bandymų [suteikti šį statusą]. Aš visai neatsimenu, kad būtų buvę daug bandymų. Vieną kartą Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė buvo įregistravusi tokį projektą, bet paskui kažkas sustabdė. Aš įsivaizduoju kas. Tai buvo vienintelis bandymas. O šiaip pakalbėdavo pakalbėdavo ir kadangi komuna pasakydavo, kad bus prieš, viskas ir sustodavo“, – laidoje kalbėjo profesorius.
Jis pasakojo, kad, pavyzdžiui, Estijoje toks sprendimas priimtas jau seniai.
„Galų gale mane mažai ir jaudina. Čia ne mano reikalas. Šiandien, kai mane sveikina, aš sakau sveikinkit Lietuvos Respubliką. Ji galų gale susitvarkė. Ji dabar jau prilygsta Estijos Respublikai. Estijoje labai seniai padarytas sprendimas, kad nuo pat 1990 metų kovo mėnesio, kai Estijos tuometinė Aukščiausioji Taryba balsavo už būsimą nepriklausomybę, Arnoldas Ruutelis yra Estijos valstybės vadovas. Jie tą seniai pasakė ir niekas nei ant sienų lipo, nei žemė drebėjo. Lietuvoje kartais sudrebėdavo, bet dabar gal apsiramins“, – vylėsi V. Landsbergis.
„Aš taip galų gale ir pradėjau suprasti, kad jeigu Aukščiausioji Taryba nebūtų padariusi istorinės klaidos ir Kovo 11-ąją būtų išsirinkusi Algirdą Brazauską, manau, kad niekas iš kairės, iš visos didžiosios komunos neprotestuotų, kad nuo tada A. Brazauskas ir yra valstybės vadovas. Kadangi nubalsavo kitaip, susidarė daug problemų. Tada, žinoma, buvo ir mano kaltės. Kai manęs paklausė, ar aš sutinku būtų kandidatu balsavime, aš galėjau pasakyti „nesutinku“. Ir būtų ramiai iš vieno kandidato išrinkę, kas reikalinga. Bet aš pasakiau, kad sutinku ir tada išrinko klaidingai. Išrinko Landsbergį. Štai kiek problemų iš to“, – ironizavo jis.
Paklaustas, ar jam šis sprendimas yra svarbus, V. Landsbergis teigė, jog jam rūpėdavo, kad nebūtų juokiamasi iš Lietuvos.
„Čia dabar atsiranda visuokių gudruolių, [kurie sako], kad apskritai Lietuvos nėra, Ukrainos nėra, Lietuvos nepriklausomybė – neteisėta. Dar būtų argumentas, kad ten kažkas vadovavo, o pati Lietuva mano, kad jai niekas nevadovavo“, – kalbėjo profesorius.
Landsbergis: būtų apgailėtina, jei ES pradėtų daryti nuolaidas Rusijai
Komentuodamas situaciją dėl Kaliningrado, V. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad apie ją kalbant dažnai vartojami netikslūs žodžiai.
„Žodžiai labai dažnai būna netikslūs ir perdėti, iškraipantys padėtį. Kas yra Kaliningrado tranzitas? Juk eina kalba iš tikrųjų apie ES direktyvos taikymą Rusijos prekių tranzitui per ES teritoriją. Bet tai yra sausumos keliai, ne visas tranzitas, ir net ne visam tranzitui, keleivių ir visokių prekių niekas nevaržo, bet kai kuriems gamintojams, kurie yra strateginiai arba gali būti naudojami agresyviame Rusijos kare“, – aiškino jis.
Profesoriaus manymu, Rusija, tikėtina, net buvo suplanavusi, ką darys įsigaliojus draudimui, apie kurį buvo žinoma nuo kovo mėnesio. „Jie galbūt paskaičiavo, ką jie ta proga gali veikti politiškai. Ką gali žinoti, gal ir kokią nors karinę provokaciją gali padaryti. Bet jeigu norės, tai bet kada padarys. <...>
Jeigu Rusija nepatenkinta, tai gal nereikėjo pradėti karo, nereikėjo užpulti kaimyninės valstybės, nereikėjo visos tos baisios ne tik politinės sumaišties, bet ir siaubingų nusikaltimų, kurie yra toliau ir šiandien daromi. Ir tie, kurie tai daro, dar reiškia pretenzijas“, – sakė V. Landsbergis.
Svarstydamas, kaip Lietuva turėtų reaguoti susidariusioje situacijoje, V. Landsbergis teigė, kad Lietuva pati dabar neturi pagrindo daryti kokią nors nuolaidą Rusijai.
„Vienas reagavimas yra labai gerai žinomas. Tai yra Gyvačių salos reagavimas. Labai tikslus, labai teisingas reagavimas. O išsigąsti ir pradėti ieškoti ko nors kito, nežinau, ar teisinga. Gali išsigąsti ES, bet ką mes padarysime. Mes nemaištausime prieš ES, jei ES nutars ką nors bloga mums. Bus labai apgailėtina, bet juk mes dėl to neišstosime iš ES“, – sakė profesorius.
„Jeigu ES pradės daryti Rusijai nuolaidas, tada bus tokia nemaloni situacija, gali padidėti nusivylimo Europos Sąjunga ir Lietuvoje, ir kitur. Ir nepasitikėjimo. Galbūt dabartinė Rusija ir nori sukompromituoti ES, priversdama nuolaidžiauti diktatoriui. Manau, net svarstymas kažkokių pretenzijų jau yra nuolaida. Galima buvo atsakyti taip, kaip dėl Gyvačių salos“, – pridūrė jis.
Europa pradeda susivokti
Kaip teigia V. Landsbergis, Kaliningrado rebusas buvo užtaisytas 1945 metais.
„Kai Stalinas aneksavo Karaliaučiaus kraštą vienašališku sprendimu ir didžiosios Vakarų valstybės neužprotestavo. Tai gal rebusą nuo ten reikia spręsti, kas kada padarė klaidą. Paskui buvo svarstymų dėl to krašto statuso, Europos Parlamente net buvo rezoliucijos priimtos, kad tai yra Europos problema.
Kas vyksta tame krašte, kaip elgiamasi su jo ir kultūriniu paveldu. Pakeisti visi pavadinimai, vietovardžiai, perdirbtas žodynas. Diktatoriai pripratę taip elgtis, jie gal lieps ir dar ką nors daryti mosuodami bomba. Bet, atrodo, Europa šiek tiek jau pradeda susivokti, su kuo turi reikalų“, – kalbėjo profesorius.
Po to, kai Suomija ir Švedija oficialiai pakviestos tapti NATO narėmis, V. Landsbergis sako, kad tai turės teigiamą reikšmę tiek Aljansui, tiek pačioms Šiaurės šalims.
„Rusija norėjo, kad Baltijos jūra būtų Rusijos jūra. Štai čia jie yra pralošę. Lieka Peterburgas ir Karaliaučius, pavadintas Kaliningradu, pagal vieno Stalino bandito pavardę.
Yra gyventojai tame krašte, nauji gyventojai, jie galėtų egzistuoti galbūt net kaip nauja valstybė, kažkoks naujas darinys Europoje, bet dabartinis Rusijos valdytojas to jokiu būdu neleis. Galbūt net geriau subombarduos, negu leis vadinamojo Kaliningrado žmonėms apsispręsti, ar jie nori būti Europoje, ar Azijoje.
Jie yra Europoje pagal visus istorinius, geografinius, kultūrinius duomenis. Bet jiems turbūt nebus leista tapti europiečiais. O kariuomenė, kurios ten prigrūsta, gali būti sugrąžinta namo“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ kalbėjo V. Landsbergis.
