Rusijos isterija dėl pradėtų taikyti sankcijų tam tikroms prekėms kilo birželio 18 dieną. Komentuodamas situaciją užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas tuomet aiškino, kad vis dar laukiama EK išaiškinimo šiuo klausimu.

Iš atsakingų pareigūnų vėlesnių pasisakymų matyti, kad Komisijos išaiškinimas, kurio tą šeštadienį laukė M. Adomėnas, nebuvo pirmas, nes tranzito klausimas su Komisija esą buvo suderintas dar balandžio mėnesį – teigiama, kad tuomet EK patikino, jog priimtos sankcijos galioja ir iš Rusijos į Kaliningradą gabenamoms prekėms.

Tačiau ši nuomonė vėliau, regis, ėmė ir apsivertė.

Sujudimas Briuselyje dėl Kaliningrado tranzito kilo Rusijai pradėjus klykti apie „Kaliningrado blokadą“ ir ėmus svaidytis grasinimais.

Panašu, kad tam rusai rengėsi iš anksto – Delfi turimi duomenys rodo, kad prieš sankcijų įsigaliojimą į Kaliningradą siunčiamų juodųjų metalų kiekiai išaugo. Jei kovo mėnesį Rusija į Kaliningradą nugabeno 40 tonų, balandį – 38 tonas, tai gegužę metalų kiekis išaugo iki 90 tonų.

Foto: AP / Scanpix

Šią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškino, kad dabar tarp Lietuvos ir EK vyksta nuolatinė diskusija dėl to, kaip turėtų būti taikomos sankcijos rusiškai produkcijai, keliaujančiai iš Rusijos į Kaliningrado sritį.

EK išaiškinimas: metalai gali važiuoti

Vieną EK išaiškinimą Lietuva gavo praėjusią savaitę. Dokumente, kurį matė Delfi, rašoma kad tai – Komisijos išaiškinimas arba gairės (angliškai – guidance) dėl prekių tranzito per ES tarp Kaliningrado srities ir Rusijos.

Jis parašytas birželio 22 dieną.

Dokumente rašoma, kad po to, kai ES priėmė visą eilę sankcijų Rusijai „kilo klausimas, ar ribojimai draudžia tranzitą per ES teritoriją tarp Kaliningrado srities ir Rusijos“.

Jame pabrėžiama, kad EK sankcijos leidžia Rusijoje įsisteigusioms transporto įmonėms gabenti nesankcionuotas prekes keliais iš ir į Kaliningradą. Tuo metu kitoms transporto rūšims specialių nuostatų nėra.

„Remiantis Lietuvos valdžios institucijų, atsakingų už Reglamento (kuriame išdėstytos konkrečios sankcijos – aut.) taikymą, perduota informacija, iškilo klausimas dėl geležies ir plieno gaminių vežimo (Reglamento 3g straipsnis), kuriam pereinamasis laikotarpis baigėsi 2022 m. birželio 17 d.“, – aiškina EK.

Komisija toliau dėsto, kad pagal Reglamentą draudžiama vežti geležies ir plieno gaminius „jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos yra eksportuojamos iš Rusijos į bet kurią kitą šalį“.

„Todėl gabenimas iš Rusijos į Rusiją per ES neturėtų būti draudžiamas, nes tai nereiškia gabenimo į „į bet kurią kitą šalį“. Tai reiškia, kad plieno gaminių, kurių kilmės šalis yra Rusija, tranzitui į Kaliningradą ir iš jo nuostatos netaikytinos“, – rašoma EK išaiškinime.

Kartu, anot EK, svarbu užkirsti kelią galimam ES sankcijų apėjimui per Kaliningrado anklavą. Todėl esą būtina stebėti, ar ribojamų prekių tranzito kiekiai tarp Rusijos ir Kaliningrado smarkiai nepadidės.

„Todėl, atsižvelgiant į ypatingą šio sektoriaus ekonominį jautrumą, Lietuvos valdžios institucijos turėtų vykdyti proporcingą ir veiksmingą kontrolę bei kitas priemones, kurios yra būtinos, kad vykstant tranzitui iš Kaliningrado į Rusiją būtų išvengta bandymų apeiti Reguliavimą“, – teigiama išaiškinime.

Priduriama, kad, prireikus, komisija yra pasirengusi pateikti Lietuvai tolesnius išaiškinimus.

Nors šiame dokumente teigiama, kad klausimų dėl tranzito kilo remiantis Lietuvos institucijų pateikta informacija, pastarosiomis dienomis G. Landsbergis tikino, kad po to, kai balandį buvo gautas EK išaiškinimas dėl tranzito, papildomų gairių Lietuva neprašė.

„Lietuva nemanė ir nesiekė kažkokio papildomo išaiškinimo, mes manėme, kad tas, kuris buvo pateiktas, yra pakankamas ir aiškus, dabar iniciatyva ateina iš EK“, – antradienį LRT Radijui kalbėjo ministras.

Tikriausiai šį dokumentą turėjo omenyje premjerė Ingrida Šimonytė, sakydama, jog EK atsiuntė dokumentą, kuris, Lietuvos atstovų supratimu, „turi labai daug neaiškumų ir sukelia papildomų problemų“.

„Aš dokumentu to nevadinčiau. Sakyčiau, kad šiandien tai yra pamąstymai, tokios daugiau galimos kryptys. Daugiausiai problemų yra dėl to, kad jeigu kai kurie tie pamąstymai virstų teisiniu dokumentu, teisiniu išaiškinimu EK, tuomet, mūsų vertinimu, jie sukurtų naujas papildomas teisines problemas“, – LRT Radijui apie iš EK gautą dokumentą kalbėjo G. Landsbergis.

Auštrevičius: reikia daryti viską

Europarlamentaras Petras Auštrevičius Delfi trečiadienį sakė pilnai pritariantis I. Šimonytei, labai kritiškai pasisakiusiai apie projektą, kurį gavo Lietuva.

„Manęs kol kas niekas nenuramino kalbant apie tai, kokia yra situacija, ar kas pasikeitė ir ar Lietuva apgins savo interesus“, – pabrėžė jis.

Ingrida Šimonytė

P. Auštrevičius sutiko, kad iš tiesų galima taip suprasti, jog EK balandį turėjo vieną nuomonę, tačiau dabar ji – jau kita.

„Taip supraskime, kad jie pakeitė savo nuomonę, nebent mums nepasakoma viskas iki pabaigos“, – svarstė jis.

Politiko įsitikinimu, į šią situaciją Lietuvą atvedė tai, kad mes visiškai pasidavėme EK valiai, tikėdami, kad jų paaiškinimai ar išaiškinimai atitiks ES ir Lietuvos interesus.

„Bet gavosi ne taip. Deja, viskas krypsta trečiosios valstybės – Rusijos, naudai, o tai, kad mes pernelyg pasitikėjome ir manėme, kad visi išaiškinimai bus į naudą ir yra, matyt, ta didžioji klaida. Išeitų, nebuvo aiškiai suformuota mūsų pozicija principų lygmenyje, o ji turėjo būti“, – įsitikinęs P. Auštrevičius.

Jo teigimu, tie Lietuvos atstovai, kurie kalbėjosi su EK balandį, dabar turėtų pateikti paaiškinimus.

„Su Rusija niekada negali atsipalaiduoti. Manyti, kad ji nustos intrigas krėsti, čia ir yra apsigavimas. Briuselyje, matyt, nenorima kelti papildomų įtampų ir toks gavosi visiškai priešingas dalykas – nuolaidžiavimas, o tai yra blogai“, – sakė jis.

Jei EK atsiųs galutinę nuomonę, jog sankcionuojamas prekes galima gabenti, P. Auštrevičiaus įsitikinimu, tai bus didelis mūsų pralaimėjimas.

„Reikia daryti viską, kad toks sprendimas neišvystų dienos šviesos ir netaptų galutiniu“, – pabrėžė jis.

Petras Auštrevičius

Pavilionis: oficialiai EK nuomonė nėra pakeista

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis Delfi trečiadienį teigė, jog Lietuva „neturi jokio patvirtinimo“, kad situacija krypsta neigiama linkme.

Politikas pabrėžė, kad pirmadienio valstybės vadovų susitikime pas prezidentą buvo sutarta dėl vieningos pozicijos šiuo klausimu, tą pačią poziciją išsakė Lietuvos atstovybės Briuselyje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

„Ir mes tikimės, kad taip ir bus. Jokių kitų formalių sprendimų nėra ir mes džiaugiamės, kad jų nėra“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Delfi paklaustas apie praėjusią savaitę gautą EK išaiškinimą, kuriame aiškinama, jog prekės turi būti praleidžiamos, konservatorius teigė: „Seime mes matėme kitokius išaiškinimus, kuriuos mūsų Vyriausybė buvo gavusi dar balandžio mėnesį, mes turėjome atskirą susitikimą ir laikome, kad tai yra Lietuvos ir ES nuomonė“.

Ar tai nereiškia, kad EK balandį turėjo vieną nuomonę, o dabar ji jau kita?

„Kitos nuomonės nematėme, negirdėjome – ji oficialiai nėra suformuluota. Tai reiškia, tokios nuomonės nėra. Oficialiai nuomonė nėra pakeista ir mes laikomės oficialių išaiškinimų, o kad Maskva labai nori tą nuomonę pakeisti ir daro įtaką ir Komisijoje ir atskirose sostinėse, tai šiame pasaulyje nieko naujo“, – patikino jis.

Kas būtų EK galutinai pakeitus nuomonę, Ž. Pavilionis svarstyti nenorėjo, sakydamas, jog nenori spekuliuoti apie tai, kas naudinga Maskvai, kurios interesas kelti šią diskusiją.

Žalimas sankcijose išimties neįžvelgė

Lietuvai praėjusią savaitę atsiųstas išaiškinimas gali būti įdomus ir teisiniu požiūriu.

Iš jo matyti, kad straipsnį, draudžiantį vežti geležies ir plieno produktus, „jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos į bet kurią kitą šalį“ EK aiškina tik atsižvelgdama į antrą straipsnio dalį, kalbančią apie prekių gabenimą kitas, nei Rusija, šalis.

Tačiau dvi straipsnio dalys perskirstos žodžiu „arba“, tai reiškia, kad draudimui numatytos dvi alternatyvos – arba prekių kilmės šalis yra Rusija, arba prekės eksportuojamos iš Rusijos į bet kurią kitą šalį. Tai reiškia, kad ribojimui turėtų pakakti vien to, kad prekės rusiškos.

Apie Reglamento formuluotes neseniai pasisakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, teisininkas Dainius Žalimas.

„Svarbiausias čia atrodo Reglamento 3g str. 1 d. c punktas, pagal kurį draudžiama bet kokiais tikslais vežti per ES teritoriją nurodytus rusiškos kilmės geležies ir plieno produktus, taip pat vežti kitokios kilmės šiuos produktus eksporto tikslais. Vadinasi, jei geležies ar plieno produktas yra rusiškos kilmės, jis negali kirsti ES sienos, net jei nebūtų eksportuojamas į kitą šalį, t. y. būtų vežamas į Kaliningrado sritį ar iš jos tranzitu per Lietuvą (ar kitą ES šalį). Kitaip, jei rusiškos kilmės geležies ir plieno produktus būtų galima vežti ES teritorija ne eksporto tikslais, nereikėtų jų atskirai išskirti per jungtuką „arba“, t. y. pakaktų tik draudimo vežti bet kokios kilmės geležies ir plieno produktus eksporto iš Rusijos tikslais“, – neseniai feisbuke rašė jis.

Vis dėlto, anot jo, svarbiausia, kad Reglamento 3g straipsnyje tikrai nėra jokios išimties dėl Kaliningrado tranzito.

„Jeigu tokią išimtį būtų ketinta numatyti, ji būtų aiškiai nurodyta, kaip, pavyzdžiui, to paties Reglamento 3l str. 2 d. b punkte, pagal kurį rusiškiems kelių transporto vežėjams (jiems draudžiama veikti ES teritorijoje) kaip išimtis leidžiama tranzitu per ES teritoriją gabenti prekes būtent „tarp Kaliningrado srities ir Rusijos“, bet (dėmesio!) „jeigu tokių prekių transportavimas nėra draudžiamas pagal kitas šio reglamento nuostatas“. Taigi, bet kuriuo atveju išimties tvarka vežant tranzitu per Lietuvą prekes negali būti vežamos draudžiamos vežti prekės, šiuo atveju – bent jau rusiškos kilmės geležies ir plieno produktai“, – aiškino jis.

Tačiau vis dėlto D. Žalimas pripažino, kad logikos trūkumą sankcijose įžvelgti galima.