„Ratifikavimas, aišku, irgi yra niuansas. Turkija gali būti, priešrinkiminiai metai, yra niuansų, šioje vietoje praleidi, po to vėl gali kurti kažkokias kliūtis, bet gal ir ne, nes Erdoganas vis tiek yra derybininkas. Visi žinojo, kad kažkokiame etape gali su juo susiderėti, matyt, patenkintos tam tikros jo sąlygos“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.

„Mano prognozė, kad kitų metų NATO viršūnių susitikime, lygiai tą patį birželio mėnesį, kuris, tikėtina, vyks Vilniuje, turėsime naujų NATO narių“, – pridėjo jis.

Vertindamas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO privalumus, NSGK pirmininkas išskyrė atsirandantį strateginį gylį ir Baltijos jūros teorišką tapimą NATO vidine jūra. Anot jo, tam, kad realiai Baltijos jūra taptų NATO jūra, reikia sustiprinti pajėgumus ir parodyti jėgą Rusijos Federacijos sutelktiems pajėgumams, kurie nori laikyti Baltijos jūrą savo ežeru.

„Švedai gal nėra patys stipriausi sausumos pajėgų prasme, bet jūriniame domene jie turės ką pasiūlyti, turi laivų ir jėgos ir oro gynyboje gali rasti savo indėlį. Ne kartą kalbėjau su Švedijos gynybos komiteto pirmininku, kuris buvo labai už NATO jau ilgus metus, jis sakė, kad švedai tikrai pasiruošę būti ir indėlio nešėjais, ne tik saugumo naudotojais“, – tvirtino konservatorius.

Jis taip pat pridūrė, kad suomiai yra ypač stiprūs sausumos pajėgose, teritorinės gynybos koncepcijoje ir jie yra pavyzdys, kaip Lietuva turėtų daryti.

„Mano požiūriu, tai totalios gynybos atvejis ir puikiai išplėtotas. Nepaisant to, kad suomiai kontroliuodavo retoriką su Rusija, ieškodami balanso nuo Šaltojo karo laikų, bet jie visą laiką nuo Antrojo pasaulinio karo ruošėsi karui prieš Rusiją“, – sakė NSGK pirmininkas.

ELTA primena, kad Turkija antradienį atsisakė blokuoti Švedijos ir Suomijos priėmimą į NATO.

„Džiaugiuosi galėdamas jums pranešti, kad pasiekėme susitarimą, kuris atveria kelią Suomijos ir Švedijos narystei NATO“, – antradienio vakarą po susitikimo su Švedijos premjere Magdalena Andersson, Suomijos prezidentu Sauliu Niinistö ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tai esą taip pat siunčia aiškią žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad NATO durys yra atviros.

Turkija, Švedija ir Suomija pasirašė memorandumą, kuriame atsižvelgiama į Turkijos sąlygas. Tai visų pirma susiję su ginklų eksportu ir kova su terorizmu. „Rytoj (trečiadienį) sąjungininkių vadovai nuspręs pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.

Suomija ir Švedija iki šiol nėra NATO narės, tačiau jos – artimos Aljanso partnerės. Rusijos invazija į Ukrainą šiose šalyse sukėlė intensyvius debatus dėl narystės organizacijoje. Gegužės 18-ąją Suomija ir Švedija pasiprašė būti priimtos į NATO – tikėdamosi greito stojimo proceso.

Tačiau tam pasipriešino vienintelė NATO narė Turkija. Kadangi sprendimai Aljanse priimami konsensuso principu, procesas nuo tada strigo. Ankara savo blokadą argumentavo tuo, kad abi šalys remia „teroristines organizacijas“, pavyzdžiui, uždraustą kurdų darbininkų partiją PKK ir Sirijos kurdų kovotojus YPG. Abi šalys tai neigia.