Pesach - laisvės šventė, menanti, kaip ši tauta, vedina pranašo Mozės, daugiau kaip prieš tris tūkstantmečius ištrūko iš Egipto vergovės, 40 metų klajojo po Sinajaus dykumą į Pažadėtąją žemę - Izraelį, Sinajaus kalne gavo dešimt Dievo įsakymų ir šventąją Torą - Senojo testamento penkiaknygę.

Lietuvos žydai iki holokausto ir net getuose pažymėdavo Pesach prie šeimyninio stalo. Per ritualinę vakarienę (sederį) vyriausiasis amžiumi skaitydavo Agadą - sakmę apie vergiją Egipte, iškovotą laisvę, klajones, Viešpatį, pasišaukusį Mozę ant Sinajaus kalno.

Žydų bendruomenei išretėjus, Vilniuje, Kaune ir keliuose kituose Lietuvos miestuose rengiami bendri sederiai. Vilniuje prie dviejų bendruomenių stalų susės apie tris šimtus žmonių.

Vakarienei patiekiamai specifiniai patiekalai, primenantys karčią vergovę, sunkias klajones. Visas aštuonias dienas duoną pakeičia maca - paplotėliai, kuriais žydai maitinosi Sinajaus dykumoje.

Lietuvos žydų bendruomenė socialiai remtiniems asmenims nemokamai išdalijo iš Izraelio gautą macos siuntinį - apie 1,5 tūkst. paketų.

Per sederį aptariamos ir šiandienos problemos. Lietuvos žydams rūpi M. Mažvydo bibliotekos rūsiuose laikomos beveik 300 torų - pergamento ritinių, kuriuose ranka vienodu šifru surašytas penkiaknygės tekstas.

Per neseniai įvykusį Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio vizitą Izraelyje šios šalies vyriausiasis rabinas Israel Meyr Lau (Izraelis Mejeris Lau) svečiams sakė, jog "tora žydų religijoje nėra materialus daiktus, tai - tartum žmogaus dvasia".

"Jos negalima laikyti muziejuose ar bibliotekose. Toros privalo priklausyti žydų bendruomenei, gyventi joje ir kvėpuoti. Suirusios toros laidojamos kaip žmogus su atitinkamomis apeigomis. Bibliotekoje esančių torų kokybė kasdien blogėja", kalbėjo Izraelio rabinas.

Žydų bendruomenė taip pat skundžiasi, kad dėl biurokratinių kliūčių į Lietuvą negalima įsivežti apeigoms naudojamą velykinį košerinį vyną. Per sederį reikia keturis kartus kelti taurę, vieną skiriant mesijui Elijohui.