Rusijai telkiant pajėgas prasidėtų NATO karių perkėlimas į Lietuvą

Vadinamas Suvalkų koridorius, kurį užėmus būtų ne tik laikinai blokuotos NATO pajėgos, bet ir atvertas sausumos kelias į Kaliningrado sritį šiuo metu tapo įvairių diskusijų objektu.

Tačiau tikimybė, jog Rusija gali ryžtis avantiūrai ir sutelkusi pajėgas bandyti šį koridorių blokuoti, prasilenkia su realybe. Taip mano žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Ivanas Jakovina.

„Pirmoji priežastis ta, jog Rusija neturi pakankamai karių Suvalkų koridoriaus regione. Jų beveik nėra Baltarusijoje ir ne tiek jau daug dislokuota Kaliningrado srityje.

Antroji priežastis yra ta, kad visa kita Rusijos kariuomenės dalis labai ilgam „įklimpo” Ukrainoje. Todėl norint visą šią kariuomenę permesti iš Ukrainos į Baltarusija ar Kaliningradą, to tikrai nepavyks padaryti nepastebimai.

Jeigu toks karių perdislokavimas prasidės, manau, tuo pat metu prasidės ir NATO pajėgų perkėlimas į Lietuvą, visa NATO vadovybė supras, kas čia vyksta.

Todėl netikiu, kad Rusija gali pradėti štai tokią karinę operaciją. Tam ji neturi nei pajėgumų, nei galimybių”, – televizijos kanalo “Ukraina 24” eteryje kalbėjo apžvalgininkas I. Jakovina.

Suvalkų koridorius

Pralaimėjusi karą Rusiją visam laikui atsisveikintų su Kaliningradu

Šiuo metu taip pat svarstoma, ar Rusija gali ryžtis raketomis atakuoti Lietuvos transporto mazgus, uostus bei geležinkelius, taip keršydama už vadinamą Kaliningrado blokadą. Juolab, kad karą prieš Ukrainą pradėjusi šalis tam turi pajėgumų, visai neseniai raketomis buvo apšaudytas Kijevas.

„Lietuvos kelių bombardavimas reikštų NATO šalies užpuolimą, o tai reikštų visų NATO bloko valstybių užpuolimą. Tai ir Turkija, ir Jungtinės Amerikos valstijos, Norvegija ir t.t. Todėl NATO atsakas bus nepalyginamai galingesnis už tai, ką gali padaryti Rusija. Todėl aš nelabai norėčiau tikėti, kad Rusija ryšis tokiam žingsniui“, – svarstė žurnalistas ir politikos apžvalgininkas I. Jakovina.

Jeigu kariniai veiksmai visgi prasidėtų, yra labai didelė tikimybė, kad jie pereis į branduolinį karą. Tai suvokia ir Rusijos strategai, jie taip pat turėtų įvertinti ir riziką pralaimėti šį karą.

„Rusijai reikia Kaliningrado srities, o ne viso pasaulio sunaikinimo. Pralaimėjus karą Rusijos Federacija netektų Kaliningrado srities, kuri atitektų Lietuvai, Lenkijai ar Vokietijai. Taigi, Rusija visam laikui atsisveikintų su Kaliningrado sritimi“, – kalbėjo I. Jakovina ir pastebėjo, kad Kaliningrado gyventojai patys mielai prisijungtų prie Vokietijos arba Lietuvos.

Suvalkų koridorius

Netiki, kad Rusija ryšis karinei avantiūrai

Vertindamas Rusijos karines galimybes agresijai prieš Lietuvą, apžvalgininkas minėjo neabejojantis, kad Lietuva žaibiškai sulauktų NATO partnerių paramos. Tą įrodo NATO solidarumas su Ukraina, kuri net nėra šio karinio bloko narė.

„Be to Lietuvos kariuomenė nėra tokia jau maža – 20 tūkst. karių, dar 19 tūkst. rezervistų. Tam, kad nugalėti tokią kariuomenę, netgi, jeigu Lietuva neturėtų NATO partnerių paramos, reikėtų apie 300 tūkst. karių. Rusija tokio karių skaičiaus negali į Ukrainą pasiųsti, ką jau kalbėti apie Lietuvą.

Be to Lietuva turi pačią moderniausią ginkluotę bei pakankamai efektyvią sąjungininkų aviacijos paramą.

Aš net neįsivaizduoju, ko gali tikėtis Rusija pradėdama tokį karą, nes tai būtų kur kas sudėtingesnė situacija nei kariaujant prieš Ukrainą“, – sakė I. Jakovina.