Pasak jo, Lietuva šiuo metu yra pasiūliusi savo matymą dėl tam tikrų EK nuostatų, tačiau jos gali būti ir nepateiktos.
„Noriu pabrėžti, kad Lietuva neturi teisinės kompetencijos kaip nors vetuoti papildomą išaiškinimą, tai yra EK nuostata ir teisė sankcijų reglamentus aiškinti taip, kaip ji mano esant reikalinga. Tai nėra kokia nors valstybės kompetencija, tai yra EK kompetencija ir nepaisant to, kad viena ar kita valstybė gali turėti labai stiprią nuomonę šiuo klausimu, atsakomybė išlieka EK“, – antradienį LRT radijui teigė G. Landsbergis.
„Galiu tik pakartoti, kas ne kartą buvo sakyta anksčiau, Lietuva vienašališkai sankcijų neįveda, lygiai taip pat sankcijų neatšaukia, jų netaiso ir nekeičia. Mes vadovavomės tuo, kas yra išaiškinta EK ir tai yra išskirtinė EK kompetencija“, – pridūrė jis.
Ministras aiškina, kad Lietuva, kaip Europos Sąjungos (ES) narė vadovaujasi ES teise ir yra delegavusi dalį savo kompetencijų prekybos srityje EK, todėl vadovaujasi Komisijos teikiamos nuostatomis dėl sankcijų įgyvendinimo ir ketina tą daryti ir toliau.
„Pagrindinė pozicija yra tai, kad sankcijos neturi palengvinti agresoriaus gyvenimo, jos yra tam, kad agresoriui būtų apribos galimybės efektyviai veikti ir taip pat efektyviai kariauti karą. Tai pamatinė dalis ir mes palaikėme sankcijų įvedimą ir visas nuostatas, kurios anksčiau buvo įvestos“, – sakė politikas.
„Galėčiau pasakyti dar daugiau, kad Lietuva nemanė ir nesiekė kažkokio papildomo išaiškinimo, mes manėme, kad tas, kuris buvo pateiktas, yra pakankamas ir aiškus, dabar iniciatyva ateina iš EK“, – pridėjo jis.
G. Landsbergio manymu, jeigu dabar esantys EK pamąstymai virstų teisiniu dokumentu, tuomet jie galėtų sukurti naujas ir papildomas teisines problemas. Jam kelia nerimą faktas, kad potencialiai yra galimybė, jog tokie svyravimai gali būti matomi kaip tam tikras silpnumo ženklas.
„Mūsų pagrindinė nuostata yra tokia, kad Rusija negali reikalauti sankcijų peržiūrėjimo ar kažkokių sau nuolaidų. To reikia išvengti ir tas labai aiškiai EK pasakyta ir aš esu asmeniškai girdėjęs pasakymų, kad EK taip pat mano, jog Rusija negali turėti diplomatinės pergalės dėl sankcijų“, – tvirtino konservatorius.
Jis tikino, kad nuolaidos agresoriui skatina jį toliau elgtis agresyviai ir tas galioja tiek geopolitikoje, tiek diplomatijoje, tiek teisėje.
„Manau, kad EK turėtų laikytis maksimaliai stipriai ir nesudaryti regimybės, jog yra daromos nuolaidos dėl kokių nors galimų grasinimų“, – teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis spaudai teigė, jog Lietuva nesiėmė jokių vienašalių nacionalinių apribojimų ir laikosi tik Bendrijos sankcijų, todėl pareikšti kaltinimai tėra propaganda. Visgi, kaip rašė tarptautinė žiniasklaida, Briuselis yra nusiteikęs dar kartą tikrinti šio sprendimo teisinius aspektus ir gali pateikti papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo.
