Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen derino poziciją dėl prekių tranzito į Kaliningrado sritį ribojimo.
Rusijai sukėlus isteriją dėl neva vykdomos „Kaliningrado blokados“, Europos Komisija (EK) pažadėjo pateikti papildomas gaires dėl to, kaip taikyti ketvirtąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą, numatantį tam tikrų prekių gabenimo ribojimus.
Po pirmadienio valstybės vadovų susitikimo prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad buvo sutarta dėl pagrindinių principų.
„Šiandien dėl ko buvo sutarta – kad remiamos Vyriausybės pastangos toliau derinti su EK kada bus tos gairės, kokios jos bus. Šiandien buvo vieningai sutarta dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų, kurių Lietuva turėtų laikytis siekiant patikslinti tam tikrus dalykus“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Tačiau kokius patikslinimus jis turėjo omenyje, taip ir liko neaišku – po K. Budrio pasisakymo žurnalistams nebuvo leista užduoti klausimų.
Lopata: jokių išimčių
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Lopata pirmadienį Delfi patikino – atsitraukimo nėra.
„Niekas neatsitraukia, tiesiog visi laukia galimų EK aiškinimų ir tiek. Bet mūsų, kiek suprantu, tos pozicijos, kad neatsitraukiame nuo to, ką darėme. Kitaip tariant – jokių čia išimčių“, – teigė Seimo narys.
Kada Lietuva gaus naujas EK gaires, pasak jo, visi dabar spėlioja – jos gali pasirodyti šiandien, rytoj ar savaitgalį – tiksliai to pasakyti dabar niekas negali.
Jei EK vis dėlto nuspręstų nustatyti naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą, tai anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, nebūtų Lietuvos atsitraukimas, rašo ELTA.
„Mes niekur neatsitrauksime, nes EK išaiškina ir mes, būdami atsakingi ES nariai, įgyvendiname Komisijos sprendimus“, – Seime žurnalistams sakė politikas.
„Kaip ES reglamentai nustatys, taip ir Lietuva elgsis“, – L. Kasčiūną cituoja ELTA.
„Atsitraukimas, jeigu tai padarytų EK, jeigu taip būtų, bet gal taip ir nebus, tai nebūtų geras signalas. Bet mums labai svarbus momentas yra transatlantinė vienybė ir sąjungininkų pozicijos, ypač artėjančiame NATO viršūnių susitikime, čia mums reikia labai svarbių sprendimų“, – sakė parlamentaras, pridurdamas, jog ES visada buvo valstybių, kurios turėjo skirtingą požiūrį į tai, kaip bendrauti su Maskva.
Kubilius: po vieno šantažo sektų kitas
Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius Delfi pirmadienį teigė iš K. Budrio pareiškimo nesupratęs, kokios pozicijos mes laikysimės, nes tai nebuvo paaiškinta.
„Bet aš nematau jokio pareiškimo, kad yra atsisakoma prezidento šeštadienį pasakytų žodžių, kad Lietuva įgyvendins sankcijas, kad Lietuva prižiūrės prekių vežimą per Lietuvą, tai yra, nebus jokio koridoriaus, kad Lietuva nesutinka su tuo, jog EK arba kažkas iš Europos institucijų pasiduotų Rusijos šantažui. Tai man tos nuostatos šeštadienį pasirodė pakankamai aiškios, šiandien, kiek suprantu, visi susirinko, ir, matyt, panašiame mąstyme ir išsiskirstė“, – kalbėjo politikas.
A. Kubiliaus teigimu, toliau vyks konsultacijos su EK. Konservatorius pabrėžė, kad gerai, jog mūsų valdžios institucijos derina pozicijas ir laikosi vieningos nuostatos.
Atsitraukimas, ilgamečio politiko nuomone, duotų signalą Kremliui, kad šantažu, ypač gąsdinant Suvalkų koridoriaus puolimu, ar kitais dalykais, susijusiais su Lietuva, jis gali kažko pasiekti.
„Iš savo patirties žinome, jog tokiu atveju reikia laukti sekančio šantažo etapo, kuris gali būti dar grėsmingiau atrodantis“, – kalbėjo jis.
Politikas teigė, kad jį labiausiai neramina tai, kad jei dėl kažkokių priežasčių ES institucijose ar įtakingos šalys narės pasiduos šiam šantažui.
Auštrevičius: per daug pasakyta anksčiau
Europarlamentaras Petras Auštrevičius Delfi pirmadienį sakė, kad šioje istorijoje jam aiškėja viena: reikia labai atsargiai vartoti žodžius, sąvokas ir žinoti, kada ką pasakyti.
„Man atrodo, per daug buvo pasakyta anksčiau, per daug entuziastingai tikintis kažkokių tariamų visažinių iš EK išaiškinimų, bet, panašu, kad tie išaiškinimai vienu metu beveik tapo bandymu pakeisti Reglamentą. Kas Lietuvai ir Lenkijai yra visiškai nenaudingas, nereikalingas ir net pavojingas dalykas“, – teigė jis.
Politikas kalbėjo, kad iš to, kas buvo pasakyta po pirmadienio susitikimo, galima susidaryti optimistinį vaizdą, kad Lietuvos principinga politika nesikeičia, tačiau yra ir to, kad vis dėlto iki galo nėra aišku, dėl ko sutarta.
„Bet patikinimas yra, kad dėl tranzito mes laikomės (nuostatos – aut.), kad jis yra neįmanomas. Jeigu Lietuva laikosi tokios pozicijos manydama, kad tai silpnina ES sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu, ir sukuria mums įvairių grėsmių, kas vestų prie tolimesnių Rusijos reikalavimų... Tai štai ką reiškia pradėti dialogą su velniu. Mes neturėtume leistis šiuo keliu ir viskas“, – pabrėžė jis.
P. Auštrevičius sakė, kad jam norisi tikėti, jog bendravimas tarp visų valdžios šakų yra atkurtas, nes dabartinėje situacijoje tai yra būtina.
„Mes turime būti vieningi ir suprasti ką ne viena valdžios institucija, bet Lietuva daro“, – pabrėžė jis.
