Trečiadienį aukščiausio rango ES diplomatai perspėjo, kad susiklosčiusi situacija yra rimta, be to, netrukus gali komplikuotis.
Kaip rašo „Politico Playbook“, Europos Komisija ištisą naktį dirbo ieškodama būdų, kaip nukenksminti tiksinčią bombą, kurią politikai ir diplomatai vadina nenumatytu ketvirtojo ES sankcijų paketo, kuriuo buvo siekta uždrausti plieno ir juodojo metalo importą iš Rusijos, padariniu.
Kadangi geležinkelio linija, kuria kroviniai gabenami iš Rusijos į Kaliningradą, eina per Lietuvą, taigi, ES teritoriją, muitinės pareigūnai nuo šeštadienio stabdo krovininius traukinius, kad juos patikrintų.
Ir Lietuva, ir Komisija pasistengė aiškiai nurodyti, kad toks žingsnis nėra savarankiškas Vilniaus sprendimas – kad Lietuva vadovavosi gairėmis, nurodančiomis, kaip turi būti įgyvendinamos Briuselio paskelbtos sankcijos.
Kaip pranešė oficialūs pareigūnai, Komisija šiuo metu pildo perduotą informaciją.
„Palaikome intensyvų ryšį su Lietuvos institucijomis ir ketiname pateikti papildomų nurodymų“, – parašė Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris „Twitter“ žinute.
Anot E. Mamerio, Lietuva turi papildomai tikrinti per ES teritoriją einančiais keliais ir geležinkeliais vykdomą tranzitą, bet patikros turi būti tikslingos, proporcingos ir efektyvios: jos turi būti pagrįstos racionaliu rizikos valdymu, kadangi tik taip pavyks išvengti sankcijų apėjimo, bet galės vykti laisvas tranzitas.
Remiantis dviejų pareigūnų žodžiais, naujose gairėse aiškiai nurodoma, kad Lietuvos muitinė turi tikrinti prekes, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo atvejų, bet gali leisti gabenti metalą, jeigu jis skirtas Rusijos vidaus rinkai, t. y. Kaliningradui.
Vis dėlto Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi nuomonės, kad plieno ir juodojo metalo tranzito ES teritorija draudimas yra vienas iš bloko paskelbtų sankcijų, kurioms pritarė visos 27 valstybės narės, punktų.
„Kaip numatyta ketvirtajame ES sankcijų pakete, priimtame 2022 m. kovo 15 d., ES numatytos Rusijos plieno ir kito juodojo metalo gaminių importą į ES ir tranzitą per ES ribojančios priemonės turėjo įsigalioti 2022 m. birželio 17 d. – sakė ji. – Lietuva taiko ES numatytas ribojamąsias priemones, vadovaudamasi ES įstatymais ir Europos Komisijos suteiktomis konsultacijomis.“
Visgi „Politico Playbook“ tikina, kad tarp Lietuvos pareiškimo, kad ES sankcijos numato metalo tranzito draudimą, todėl Lietuva turi blokuoti tokį tranzitą į Kaliningradą, ir Komisijos atstovo teiginio, kad Lietuva turi vykdyti tik proporcingas patikras, bet leisti laisvą tranzitą, išties egzistuoja nors ir sunkiai įžvelgiamas, tačiau ganėtinai rimtas prieštaravimas.
„Politico Playbook“ kelia klausimą, ar Briuselis nurodo Lietuvai atsitraukti.
Pareigūnai tvirtina, kad taip nėra, kadangi sankcijų tikslas niekada nebuvo Kaliningrado blokada: jomis buvo siekta suteikti ES leidimą vykdyti papildomas patikras.
„Komisijoje vyrauja nuomonė, kad Rusija vykdo strateginę komunikaciją, – sakė vienas aukšto rango pareigūnas, – o Baltijos šalys turėjo naudos iš to, kad buvo pakurstyta įtampa.“
