Ministro A. Anušausko teigimu, NATO partneriai supranta Baltijos valstybių saugumo situaciją, o politikams, pažymėjo jis, būtų geriau apskritai nekalbėti apie karinius gynybos planus.
„Geriausia apie planus iš vis nekalbėti. Nes politikai ne tiek žino juos detaliai, kaip kariškiai, o kariškiai tiesiog priversti apie juos nekalbėt, nes negali apie tai kalbėti“, – Seime žurnalistams sakė ministras.
Jis nesutiko su Estijos premjerės išsakyta pozicija, kad esą NATO gynybos planuose numatyta užgrobtas teritorijas atkovoti po 180 dienų.
„Jokių prielaidų apie išankstinį teritorijos užleidimą nėra ir negali būti. Tačiau kariniai planai visada sudaromi atsižvelgiant į „jeigu“. Visada būna žodis „jeigu“. Jeigu vienoje vietoje priešininkas pasistūmėtų ir tektų užleisti kažkokią teritoriją – tai kas toliau. Ar mes jam paliekame tą teritoriją? Ne, yra numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką. Kodėl kalba apie 180 dienų? Tai yra pajėgumų generavimas korpusu ir dar didesniais lygiais“, – aiškino A. Anušauskas.
„Siūlau nesiaudrinti dėl kiekvieno politiko pareiškimo. Kiekvienuose planuose būna kokios nors datos įrašytos, dienų skaičiai. Kokiu greičiu pajėgumai judėtų“, – teigė ministras ir pažymėjo, kad apskritai reikėtų įvertinti tai, jog informaciją apie galimą agresiją sąjungininkų žvalgyba pateiktų dar gerokai prieš prasidedant veiksmams.
„O jūs man pasakykite, kada mes užfiksuotume priešininko judėjimą. Ar kaip Ukrainos atveju 90 dienų iki agresijos pradžios, ar 10 dienų? Aš manau, kad mes užfiksuotume gerokai anksčiau. Naudodami tą informaciją galime visus pajėgumus sutelkti ten, kur mums reikia. Aš turiu galvoje ne tik Lietuvą, bet ir mūsų sąjungininkus. Ir ne brigadą, ir ne dvi, o divizijas ir taip toliau“, – sakė A. Anušauskas.
