Siekia, kad Rusija būtų pripažinta grėsme
„Tai, kad Rusija grasina vėzdu, jau nebėra naujiena. Mums tiesiog reikia oriai persižiūrėti jautriausias sritis, kur gali panaudoti vieną ar kitą svertą, pabandoma mini eskalaciją padaryti. Nekalbu apie karinius dalykus, gal tai ekonominiai poveikio svertai. Bet tai tik dar kartą pagrindžia, kad Madrido NATO Viršūnių susitikime turi būti tvirti sprendimai, turime turėti daugiau atgrasymo ir gynybos architektūros pačiame mūsų regione“, – Delfi TV laidoje „Iš esmės“ pabrėžė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis antrino, jog Rusija visada bando rasti silpną vietą.
„Dabar labai svarbu labai aiškiai pasakyti, kad tai ES sankcijos, kurias turime vykdyti, ir nėra ką daug diskutuoti. O Rusija visada bandys rasti silpną vietą, jų požiūriu, ir į ją smogti, šantažuoti, gąsdinti. Matyt, tokių dalykų reikia tikėtis ir laukti. Nes ta pati visa taktika, kuri ir garsiai buvo deklaruota, yra tokia, kad šantažuoti, gąsdinti, papirkinėti, demoralizuoti, o po to, kaip sako Gerasimovas, pačioje galutinėje fazėje su ginklu ateiti ir užgesinti pasipriešinimo židinius. Čia kalbu apie Ukrainą. Apie NATO kol kas jie to nepasakys. Bet surasti silpnesnę grandį ir tikėtis ją supriešinti, atskelti, įbauginti, tai bus“, – kalbėjo A. Valionis.
Todėl Lietuvai kaip niekada svarbus kitą savaitę Madride vyksiantis NATO Viršūnių susitikimas. Kas jame būtų Lietuvos pergalė?
„Mums pergalė būtų įsipareigojimas iš NATO pusės peržiūrėjus grėsmių paveikslą ir užfiksavus, kad Rusija yra ilgalaikė grėsmė Aljansui, priimti sprendimą ir jį užfiksuoti NATO Madrido summito dokumentuose, kad NATO keičia savo ilgalaikę laikyseną atgrasymui ir gynybai ir dėl to priima sprendimą esmingai didinti pajėgas savo Rytų flange visose erdvėse. Ir tai reikš, kad NATO adaptuojasi prie naujos saugumo aplinkos. Jei mes viso šito nepamatysime, tai nebus Lietuvos sėkmė ar nesėkmė, tai bus NATO nesėkmė ir iš tikrųjų neadekvatus reagavimas į dabartinę situaciją“, – aiškino Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.
Atsakymų dar nėra
Prieš kurį laiką, kai Lietuvoje viešėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, buvo skambiai pranešta, jog Lietuvoje bus dislokuota vokiečių brigadą. Tačiau užsienio žiniasklaida paskelbė, kad ta brigada bus, bet ji bus Vokietijoje, o ne Lietuvoje.
„Nesikeičia tai, kad Vokietijos politinė vadovybė priėmė sprendimą iš esmės stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas ir to stiprinimo dalis yra didesnės atsakomybės prisiėmimas už šį NATO pakraštį, už didesnį vaidmenį Baltijos jūros regione ir Baltijos šalyse. Galiu pasakyti, kad jei Lietuvoje vokiečių brigados nebus, mes patys būsime dėl to kalti ir tai yra taškas. Kodėl? Dėl to, kad turime sudaryti visas sąlygas tai brigadai būti dislokuotai Lietuvoje, kalba eina apie infrastruktūrą, apie šimtus milijonų eurų. Mes turime būti pasiruošę ją priimti. Politinis sprendimas yra, ambicija yra, tai užfiksuota ir pradžioje mes turėsime štabo elementą, daugiau pratybų. Kita dalis persikelia į planavimą“, – teigė K. Budrys.
Planuojama, jog vokiečių brigada galėtų būti dislokuota Rukloje, bet tuomet kyla klausimų, kur bus perkelti Lietuvos kariuomenės padaliniai. „Tų atsakymų dar neturime, kaip ir neturime aiškaus finansavimo plano. Turime užsibrėžę ambiciją, patvirtintą Valstybės gynimo taryboje, kad iki 2027 metų būsime pasirengę tai padaryti. Mes siekiame, kad brigada čia būtų, mes įgyvendinsime sumanymą iki galo, bet mes irgi negalime visko perkelti ant siunčiančiosios pusės. Manau, daugiau problemų yra Lietuvos pusėje nei Vokietijos pusėje. Be to, tai dar nėra galutinis atsakymas, ar brigada čia bus, ar ne, nes tai nėra dvišalis susitarimas, ne Lietuva ir Vokietija sprendžia uždavinius. Tai Aljanso saugumo klausimas ir Aljansas turi pasisakyti, kaip atrodys pajėgos Rytų flange ir regione. Dėl to Madrido susitikimo sprendimai yra aktualūs ir svarbūs“, – aiškino K. Budrys.
Rizikų sąrašas – ilgas
L. Kasčiūnas teigė, jog Lietuva apie gausesnių NATO pajėgų Rytų flange būtinybę pradėjo kalbėti dar metų pradžioje, kai karas Ukrainoje net nebuvo prasidėjęs. „Mes pradėjome kalbėti, kad NATO turi adaptuotis grįždama prie priešakinės gynybos. Tai yra Šaltojo karo principas, kai NATO pasirengusi gintis ant linijos. Mes šią idėją populiarinome Seime, aplankėme visas raktines valstybes kalbėdami apie tai, kad turime adaptuotis, kad atgrasymas per nubaudimą turi būti keičiamas į atgrasymą per paneigimą. Pajėgų ant linijos turi atsirasti tiek, kad priešininkui nekiltų noras tave išbandyti. Mes padarėme viską, kad tas žodis „brigada Lietuvoje“ NATO dokumentuose atsirastų. Mes vadovaujamės požiūriu, kad turime kelis metus pasiruošti, todėl mums reikia tų sprendimų. Bet kadangi tai yra NATO sprendimas, šalia to yra dvišalė galimybė judėti su šalimis, kurios to nori. Mes sakome paprastai dėl infrastruktūros – kiek reikės, tiek bus, susidėliokime planą su vokiečiais, jei padarome tiek, tada per tiek laiko atsiranda brigados dalys“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Tačiau jis pabrėžė, jog vokiečių brigada į Lietuvą tikrai neatvažiuos nei rytoj, nei po metų, jos galima tikėtis po penkmečio. „Ir negali būti taip, kad mūsų dabartinės galimybės ją priimti apribotų mūsų tikslą. Mes turime kelti tikslą padaryti namų darbus, kad galėtume priimti visą brigadą, o ne sakyti, kad jei mes nepajėgūs, tai gal tos brigados nereikia, gal užteks vadavietės ir ginklų sandėlio. Noriu dieną naktį dirbti, kad šitie sprendimai ir mūsų tikslas, kuris įtvirtintas ir Valstybės gynimo tarybos sprendimuose, būtų įgyvendinti“, – pasiryžęs buvo L. Kasčiūnas.
A. Valionis nuogąstavo, kad net Madrido NATO Viršūnių susitikime Lietuvai pasiekus savo pergalę, gali nutikti taip, jog papildomų pajėgų Lietuvoje dėl nepadarytų namų darbų taip ir neatsiras. „Visko gali būti, Lietuva yra stebuklų šalis, bet mūsų uždavinys yra būtent pirmiausia suprasti, kad nacionalinis saugumas ir valstybės egzistenciniai reikalai yra visa ko pradžia, ne išrinkimas kitai kadencijai, ne nuopelnų dalijimasis, ne gerovės kūrimas, ji reikalinga, bet ji kuriama tada, kai valstybė saugi. Jei taip nemąstysime, tai iš tikrųjų bus blogai“, – įspėjo A. Valionis.
„Pavojus yra ne vienas, jei reikėtų įsivertinti rizikas, tai jų sąrašas būtų ilgas“, – A. Valioniui pritarė ir K. Budrys.
Anot jo, didžiausia rizika – politinė valia. „Jei mes tai matytume kaip gyvybinės grėsmės šalinimo pagrindinį įrankį, tai neabejoju, kad būtume daug labiau susitelkę ir nagais dantimis išplėštume tuos dalykus. Tai ir reikėtų tokio supratimo. Mes visa tai turime būti protingai susidėlioję ir visi matyti, kaip mūsų saugumo užtikrinimo vieną iš garantų. Gyvybiškumas turi atsirasti, tada viskas pajudės, kaip su visomis mūsų sėkmės istorijomis. Sutelkta politinė valia ir važiavimas į priekį su šituo projektu – vienareikšmiškai“, – tinkamų politikų sprendimų vylėsi K. Budrys.
