Trečiadienį į ne viešą posėdį susirinkęs NSGK svarstė Kaliningrado tranzito klausimą.

Delfi TV laidai „Delfi Interviu“ R. Lopata aiškino kad jau kovo viduryje buvo aišku, kokios prekės negalės keliauti per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningrado sritį.

„O dėl neva netikėtos reakcijos iš Rusijos pusės, tai galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra ne pirmas kartas – apskritai rusams nelabai reikia preteksto. Prieš mėnesį – pusantro jau buvo kilusi isterijos banga tuo metu, kai mūsų vidaus reikalų ministrė pareiškė, kad bus modernizuojama traukinių, vykstančių tranzitu per Lietuvą, patikra“, – priminė jis.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ trečiadienį teigė, jog visa tai yra dar viena komunikacinė krizė.

„Nesugebėjome laiku sureaguoti ir vėl mėginame gesinti kažkokį gaisrą“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Paklaustas, kodėl Rusijai bene tris dienas svaidžiusis žaibais Lietuva tylėjo iki pat pirmadienio, R. Lopata aiškino, kad būna visokių situacijų: „Jūs prisimenate, kai rusai bandė svarstyti vadinamąjį Lietuvos nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos denonsavimo klausimą ir jį svarsto iki šiol. Tą procesą, tą faktą irgi lydėjo isterija iš Rusijos pusės. Mūsuose visi kažkaip tylėjo – ir protingai tylėjo. Kam veltis į nereikšmingas, mūsų požiūriu, diskusijas?“.

Tačiau jis sutiko, kad galbūt šeštadienį, kai plačiau pasklido ši žinia, atsakingi Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnai galėjo viską paaiškinti geriau.

„Kaip visada – galima buvo padaryti geriau“, – pripažino jis.

R. Lopata teigė, kad vis dėlto net jeigu apie būsimus ribojimus būtų pradėta kalbėti iš anksto, neatmestina, kad įtampų nebūtų išvengta.

Nesupranta ES teisės veikimo

Seimo nario įsitikinimu, Rusija sukėlė isteriją „mobilizaciniais tikslais“ – tai buvo visų pirma skirta vidaus rinkai.

„Antra, galbūt naivus, o gal ir, jų skaičiavimais, tikslus bandymas užsitikrinti tam tikras derybines pozicijas bet kuriuo kitu galimu klausimu – pradedant Odesos grūdais, ir baigiant eksteritorialiniu koridoriumi čia, Lietuvoje, tikintis, kad nuo tos isterijos palūš Vakarai, kils chaosas, pavyzdžiui, Lietuvoje“, – teigė NGSK narys.

Problema su Rusija, anot jo, yra ta, kad ji iki galo taip ir nesuprato Europos Sąjungos (ES) teisės veikimo mechanizmo.

Tai, pasak parlamentaro, buvo akivaizdu dar tuo metu, kai Lietuva stojo į ES ir derėjosi dėl Kaliningrado.

„Galimas daiktas, kad iki šiol jie to mechanizmo iki galo ir nesupranta“, – svarstė jis.

Parlamentaras teigė neatmetantis galimybės, kad rusai iš tiesų tiki, jog tokiu šantažu gali priversti ES keisti sprendimus. Anot jo, skaldymas ir šantažas yra metodai, kuriuos Rusija naudojo visada.

Kodėl Kaliningrado tranzitas jiems toks svarbus?

Kaliningradas jiems yra tas istorinio naratyvo, diskurso, pasakojimo vienas smaigalių. Tai – karo trofėjus. Tai – priminimas apie jų neva laimėtą Antrąjį Pasaulinį karą, vien simbolinė reikšmė be galo didelė, – sakė Seimo narys. – Antra, yra tam tikrų momentų, susijusių su geostrateginiais dalykais. Tai vis dėlto iš tiesų yra placdarmas, karinis, rimtai militarizuotas regionas – tai pakankamai suprantami dalykai“.

Kalbėdamas apie tai, kokio Lietuva gali sulaukti praktinio atsako iš Rusijos, R. Lopata svarstė, kad gali būti bandoma keršyti per transporto sektorių, dirbantį su Rusija susijusioje erdvėje. Taip pat, anot jo, atsakas gali paliesti civilinę jūrų laivybą, pavyzdžiui, paskelbus karines jūrų pratybas. Seimo nario nuomone, neatmestinos kibernetinės atakos, bandymai trukdyti civiliniams skrydžiams.

Jis patikino, kad pratybomis jūroje Rusija negalėtų pakeiti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo maršruto. „Tai yra visai kitas maršrutas“, – pabrėžė Seimo narys.

R. Lopatos teigimu, šiems galimiems scenarijams Lietuva yra pasiruošusi.

Parlamentaras ramino, kad nėra ir karo grėsmės: „Galima nuraminti, kad nėra jokių požymių. Jei mes imtume galimų atsakomųjų veiksmų skalę nuo kažko iki pačio paskutinio, tai šitas daiktas yra pats paskutinis“.

Iki metų pabaigos įsigalios daugiau draudimų gabenti prekes į Kaliningradą, pavyzdžiui, cementą, alkoholį, anglį, naftą.

„Mūsų geležinkeliai ir rusų geležinkeliai – tarp jų dialogas vyksta ir rusai tikrai žino, ko mes reikalaujame kaip Europa ir ko reikia. Pasiruošimas yra, o toliau galime tikėtis, aišku, isterijos bangų, bet šitai ne mūsų valioje“, – kalbėjo jis.

Įtikėjome į saugumo iliuziją

Neseniai Delfi publikuotame komentare R. Lopata rašo, kad Lietuva neturi elementarios infrastruktūros net NATO karių priėmimui, ir klausia – kas tai, sabotažas ar aplaidumas?

Trečiadienį Delfi TV studijoje paprašytas atsakyti į šį klausimą Seimo narys aiškino, kad apie Rusijos grėsmę kalbėta tiek, kad ši grėsmė, viena vertus, tapo „nebe grėsme“, o antra vertus – tiek buvome įtikėję į saugumo iliuziją, kad jai pasidavėme.

„Kad mes saugūs įstoję į NATO ir panašiai. Tai ir užmigdė. Užmigome, namų darbų nepadarėme, o dabar yra labai patogus, geras momentas... Ciniškai nuskambės, bet Vladimiras Putinas daug kur mums dabar padeda, parodo, kur mes nepadarėme namų darbų (...) Ir ne tik Lietuva, beje“, – mano jis.

Parlamentaras priminė, kad netrukus Madride įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva nori pasiekti, kad čia būtų adekvatūs pajėgumai, galintys atremti galimą grėsmę.

„Reikia žiūrėti į saugumą per tai, ką vadiname Rytiniu flangu: Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija. Ir per šį kontekstą, pirma – pirkti ginkluotę, dalintis pajėgumais, kad juos diversifikuotume ir žinotume, ką daro kitas. Antra, dislokuoti gyvąją jėgą, ir trečia – užsitikrinti totalinę oro ir priešraketinę gynybą. Tai trys elementai, dėl kurių verda visos kovos, jos verda gan nelengvai. Ir klausimas, kiek mes čia turėsime realios jėgos“, – teigė parlamentaras.

Reikia didelio poligono

R. Lopatos teigimu, Nacionaliniame susitarime dėl šalies gynybos partijos sutarė, kad Lietuva turėtų būti pajėgi priimti apie 20 tūkst. sąjungininkų karių – diviziją arba maždaug tris brigadas.

„Norint tokį daiktą dislokuoti Lietuvoje, o jis, mano supratimu, reikštų totalią mūsų oro ir priešraketinę gynybą, tai jam reikėtų rasti 50 ant 50 kilometrų dydžio žemės plotą. Tai – labai daug. Be tokio ploto divizijos funkcionavimas sunkiai įsivaizduojamas, mes jo neturime“, – teigė jis, pridūręs, kad dėl bendro poligono šiuo metu kalbamasi su latviais ir jie yra susidomėję.

Todėl, pasak Seimo nario, mes dabar prašome brigados, kuri treniruotųsi, o mes per tą laiką ieškotume minėto dydžio poligono.

„Problema yra ta, kad vokiečiai mums sako: duodame brigadą, bet laikome ją Vokietijoje. Problema su vokiečiais, kad jiems reikia ją sukomplektuoti, o mums rasti, kur juos apgyvendinti – grubiai tariant“, – sakė parlamentaras.

R. Lopata teigė nenorintis nurodyti detalių, tačiau pripažino, jog pokalbiai dėl pajėgų Lietuvoje vystosi sunkiai.

„NATO yra didelis valstybių sambūris, yra įvairių interesų, derybinių pozicijų“, – sakė jis.

Viešoje erdvėje kalbama, kad penkerių metų perspektyvoje mes galime tikėtis brigados, tačiau, pasak parlamentaro, NSGK įsitikinimu, tai – per ilgas laikas.

Jis mįslingai kalbėjo, kad tiek laukti gali ir netekti, nes yra žengti tam tikri žingsniai iš vokiečių pusės, o derybos nebaigtos, jos tęsis ir savaitgalį.

„Dar viltis neprarasta“, – patikino parlamentaras.