Lietuva jau nusprendė, kad metus stovyklose priverstinai apgyvendintų migrantų daugiau nebelaikys įkalintų. Tačiau dabar Seime svarstoma, ką daryti su tais, kurie negavo prieglobsčio ir šalyje yra neteisėtai, tačiau grąžinti jų namo nėra kaip. Tokių žmonių šiuo metu yra maždaug 2,5 tūkst.

Parlamentarai diskutuoja, ar leisti tokiems žmonėms dirbti, ar paleisti juos į laisvę be tokios galimybės. Kol kas kelią skinasi kompromisinėmis vadinamos įstatymo pataisos, kurios neteisėtiems migrantams suteiktų galimybę legaliai įsidarbinti Lietuvoje prabuvus pusantrų. Tokiai idėjai pritaria didžioji dalis Seimo, jį palaikyti siūlė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Kai prasidėjo visas neteisėtos migracijos klausimas, ėmėmės visų veiksmų, siekdami neatverti naujo migracijos kelio. Šiandien, manau, reikia priimti kompromisinį variantą, kuris leistų tiems žmonėms po tam tikro laiko užsidirbti, bet turime galvoti ir apie tai, kad žmonės, kurie neteisėtais būdais patenka į Lietuvą, nesijaustų taip, kad išbuvę tam tikrą laiko tarpą gali gauti iš to naudos. Labai intensyviai dirbame prie tų asmenų grąžinimo į jų kilmės šalis. Nepaisant to, kad jie laisvai galės išeiti iš apgyvendinimo vietų, ir toliau bus tęsiamas procesas siekiant asmenis išsiųsti į namus“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Tiesa, nelabai aišku, kaip migrantams teks išgyventi paleistiems į laisvę, nes jiems priklausanti pašalpa – 12 eurų per mėnesį. Vytautas Bakas nuogąstavo, kad sprendimas neleisti neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams dirbti iš karto gali turėti neigiamų pasekmių mūsų šalies saugumui.

„Moterys greičiausiai bus įtrauktos į prekybos žmonėmis tinklą, vyrai gali būti įtraukti į kriminalinius nusikaltimus arba tapti jų aukomis. Mes einame prieš visas geriausias praktikas. Galime sukurti problemų mūsų pačių saugumui. Siūlau leisti žmonėms, kurie turi kvalifikaciją, kai darbdaviams bus reikalinga jų pagalba, leisti dirbti“, – svarstant šį įstatymą kalbėjo Vytautas Bakas.

Migrantai: galime būti naudingi

Apie užsieniečių ateitį šią savaitę kalbėta Seime surengtoje diskusijoje, kur pirmą kartą istorijoje prie vieno stalo susėdo politikai, valdininkai, pareigūnai, nevyriausybininkai ir patys migrantai.

Prieš šią diskusiją buvo atidaryta migrantų piešinių paroda, kuriuos jie sukūrė būdami įkalinti stovyklose. Panašią parodą jau ne pirmą kartą organizuoja „Sienos“ grupės savanoriai.

Lygiai metus Lietuvoje jau esanti irakietė Rojina šiuo metu yra laikoma Medininkų stovykloje.

Rojina (kairėje)
Foto: Lietuvos Respublikos Seimo/V. Chorna nuotr.

„Visą laiką matau ir girdžiu tokias pastabas, kad migrantai yra nereikalingi, neišsilavinę, negali duoti jokios naudos Lietuvai, jos visuomenei, jos žmonėms“, – kalbėjo ji.

Tokį požiūrį mergina kategoriškai neigė, ji pasakojo, kad daug užsieniečių stovyklose buvo nepamainomi pagalbininkai pareigūnams, dirbo vertėjais ir kitaip padėdavo. Daug žmonių yra išsilavinę ir turi diplomus, yra nemažai pasiekę, bet apie tai niekas nenori girdėti.

„Yra naudingų, išsilavinusių žmonių, – sakė ji. – Bet mes tarsi slepiami, vadinami neteisėtais migrantais, kurie neteisėtai perėjome sieną, pažeidėme įstatymus. Bet tarp mūsų yra daug žmonių, kurie gali prisidėti prie šalies gerovės, galime padėti visuomenei ir Lietuvai.“

Ji pasidžiaugė, kad čia bent gali laisvai reikšti nuomonę, ko niekada negalėjo padaryti Irake, iš kurio buvo priversta bėgti.

Nustebino politikų sprendimai

Kalbėdamas diskusijoje apie migrantų ateitį Pabradės užsieniečių registracijos centro vadovas Aleksandras Kislovas prisiminė, kad Lietuva su panašią krize buvo susidūrusi prieš 25-erius metus, tada į Vakarus per mūsų šalį bandė patekti šimtai pakistaniečių, afganistaniečių ir indų. O 2015 m. pasieniečiai turėjo tvarkytis su vietnamiečiu banga. Tačiau tada viskas buvo paprasčiau.

„Prieš tai viskas buvo labai paprasta. Prieglobsčio prašytojai likdavo Lietuvoje, tai maždaug 15-20 proc. žmonių, o nelegalūs migrantai važiuodavo namo, – kalbėjo Pabradės URC vadovas. – Dabar nelegalių migrantų atžvilgiu yra šioks toks vakuumas, nes pas mus niekada nebuvo sprendžiama dėl tolerancijos ir ką darysime su nelegaliais migrantais, jei jų negalėsime išsiųsti.“

Jis pastebėjo, kad žmonės tebebando per Baltarusiją patekti į Lietuvą, todėl reiktų pradėti kurti aiškesnę sistemą, kaip elgtis su migrantais.

„Sistema turėtų tapti lankstesnė ir būti labiau pasiruošusi didesniam skaičiui. Turėtume kalbėti ne tik apie apgyvendinimą ir problemas, bet apie patį mechanizmą“, – sakė jis.

Pareigūnas, ilgus metus vadovaujantis centrui, kuris laikomas pavyzdiniu, paminėjo, kad jį kiek nustebino tai, jog daugiausiai dėmesio buvo skiriama užsieniečių apgyvendinimui ir sulaikymui, tačiau nebuvo dėliojamas planas ateičiai.

Aleksandras Kislovas

„Per 20 metų, dirbant šioje sistemoje, mane nustebino Užsieniečių teisinės padėties įstatymo teisės normų kaita ir nenuoseklumas“, – sakė A. Kislovas.

Paprašytas patikslinti, kas konkrečiai jį nustebino, A. Kislovas paminėjo, kad keistas jam pasirodė ir traktavimas, jog atvykusiems migrantams teisės buvo suteikiamos ne tada, kai jie faktiškai sulaikomi, o tik tada, kai jie buvo užregistruojami.

„Taip pat nustebino tam tikrų teisės normų interpretavimas tų pačių teismų. Buvau nustebęs, kad teismai sugebėjo taip greit persiorientuoti, aišku, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dinamika yra, bet kad toks pagreitis tos dinamikos, mane nustebino“, – kalbėjo jis.

Pareigūnui pritarė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė, sakiusi, kad dėl nuolatinio UTPĮ kaitaliojimo jį suprasti sunku net teisininkams.

„Palinkėčiau ne įstatymus kurti konkrečioms situacijoms, bet turėti į ilgalaikę perspektyvą orientuotą planą, kokias teises kokioms grupėms kada suteikiame. Taip pat žiūrėti į integracinį elementą, nes ne visi žmonės iš čia išvyks“, – sakė ji.

E. Samuchovaitė minėjo, kad dar prieš metus galiojo tvarka, kai atvykę migrantai galėjo gyventi be judėjimo laisvės ribojimų, laukdami, kol jų prieglobsčio prašymai bus išnagrinėti. Tačiau susidūrus su didesniu atvykėlių srautu Europos sąjungos (ES) direktyvas atitinkančios tvarkos buvo pakeistos.

„Valdant migracijos srautus, ir neteisėtos, ir teisėtos, turime užtikrinti žmogaus teises ir užtikrinti jas neselektyviai“, – pažymėjo ji.

Migrantai demonizuoti

Dar viena Migracijos departamento ir VRM siūloma idėja – galimybė lietuviams laiduoti už migrantus ir priimti juos pas save.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovė Birutė Sabatauskaitė tokį pasiūlymą pavadino cinišku.

Birutė Sabatauskaitė

„Per metus Lietuvoje visuomenės nuostatos ypatingai smarkiai pablogėjo migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu. Klaidų buvo padaryta ir iš valstybės, gąsdinant žmones atvykstančiai žmonėmis. Jeigu mūsų valstybės planas žmonių integracijai ar buvimui čia, kad piliečiai gali už juos laiduoti, tai ciniškas požiūris, nereaguojantis į tai, kad turime ksenofobiškas nuostatas“, – sakė ji.

Tam pritarė ir E. Samuchovaitė, pažymėjusi, kad 80 proc. apklaustų lietuvių neigiamai atsiliepia apie migrantus.

„Ta pradinė retorika buvo, kad tai grėsmė, kad tai Lukašenkos ginklas, kad tai – netikri pabėgėliai, nors net nebuvo išnagrinėti jų prašymai.

Apklausus lietuvius 80 proc. respondentų pasakė, kad pabėgėliai atneša socialinius neramumus, didesnį nusikalstamumą. Tik 16 proc. įvertino tai, kad pabėgėlis į šalį gali atnešti įvairovę. Ir tai visų atsakomybė, tiek institucijų, tiek žiniasklaidos“, – kalbėjo ji.

O Vytautas Bakas įžvelgė grėsmę, kad mūsų pasirinkta politika yra klaidinga ir gali atsisukti prieš mus pačius.

„Pastatyti sienas, atstumti, uždaryti į kalėjimus nėra sprendimas. Tai blogas sprendimas.
47 mln. Eur metams buvo skirta migrantų krizei suvaldyti ES. Mes turėjome 4500 migrantų. Vienam žmogui metams skiriama virš 10 tūkst. eurų. Kur šitos lėšos? Ką su jomis padarėme? Kaip pasirengėme naujiems iššūkiams? Putinas grasina, kad sukels maisto krizę. Mes galėjome išleisti juos ne smurtui stovykloje. 11 tarptautinių organizacijų pateikė išvadas apie grubius žmogaus teisių pažeidimus. Mes finansuojame žmogaus teisių pažeidimus“, – pažymėjo jis.

Iš esmės. 26.05.22
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Politikas pridūrė, kad 2020 m. Manheimo universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad blogos sąlygos migrantų stovyklose ir prastos integracijos priemonės gali prisidėti prie užsieniečių radikalizavimo – jie net gali būti įtraukti į teroristinių organizacijų veiklą.

„Pasirinktas planas dėl migrantų, gąsdinimo visuomenes, veda į labai sudėtingas saugumo, reputacijos pasekmes mums patiems“, – sakė jis.